Vladas Braziūnas
Krajovos mieste, kur nebuvo kada parašyti eilėraščio
gal turėčiau čia jaustis lietuvis, patekęs
į nebesamą protėvių šalį, į Dakiją
teka takas išdžiūvęs, gal gailisi ko nepasakęs man
bendrašakniai žolynai, žodynai, jų slaptosios ataugos
apipynė karališką sostinę jų spindulynas nematomas
vakarinis, tas atpildas man, kurs rytinio neatmena
eilės, eilės mieste, kur nėra ko gailėtis
kur sugrįžt per vėlu, pasilikt ar išvykt aš per lėtas
lieka gatvės gėlėtos ir kalbos, veidai, pažadai pasilieka
kad ir vėlei pusiaudienio oras iš džiaugsmo mirgės
o kai vakaras senas priklaupęs dar blėsčios ir vės
susitiksim prie tavo fontano orkestro duobės
Fabijoniškės, 2014.XI.8–22
Naujoji Romuva. – 2016. – Nr. 1. – P. 14;
Braziūnas, Vladas. lėtojo laiko aky: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. – P. 75.