* * *
sukarpyti keliai neatlaiko nei riksmo
nei pratiso juoko
mes atpratę nuo šūvių
atpratę nuo kruvino pokario
mūsų nemigų, vaikiškų baimių
šešėliai per dieną
prie šventųjų paveikslų, įtrūkusių
lempų, prie laikrodžių sėlina
rašalo dėmės ant lapo
ne plečiasi rožė prie atlapo
nuskalbtų marškinių šienapjūtės
ne dūžtantis stiklas, ne prakaito
pratisas riksmas, ne juokas užkimęs
bekraujis, beviltiškas noksta laukimas
nevaikiškų baimių šešėliai plakas
nakčiai pritrūksta kvapo
ant ratų, kupė, kely
iš tūkstančių liekam – keli
nuo pokario šūvių atpratę
Braziūnas, Vladas. suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 15.