Vladas Braziūnas
geometrija
blokinis laukas po vėjo kulkom
nei pasiklosi, nei užsiklosi
o miglos kyla, o rasos klaupias
sugeria dulkes, raudonai kosti
šitokios ilgos šūvių sekundės
šitaip naktis man galvūgaly sėdos
lopšį sūpuodama – skundai ir bėdos
sunkios sekundės, kvadratinės dėžės
taip tyvuliavo – tušti kambariai
kiek užgyvensiu jų savo kvėpavimu
vėjas ir žaizdras pražydiną geležį
tveriasi vaisius žaizdų piestelėse
gelžkelio peiliai jam atkerta kelio
suodiną kreivę – iš meilės pareit
Vilnius–Tbilisis–Pervalka, 1985.VI.30–VII.8
Nemunas. – 1988. – Nr. 1. – P. 4–5;
Braziūnas, Vladas. suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 14.