Vladas Braziūnas


piliakalnio žmonės. II

užkeiktos piliakalnio mergos skalbia, verda valgį, kepa pyragus nubus iš to buvimo užsiverkusios ir pamatys, kad kito jau nebus alaus prileidžia kaip raumens mens sana, bet kūnas senas ir nebeklusnus, ar išgyvens ligi rudens, kol dar rusena švitulys sužvarbęs ant Lėvens, bet, varge, ar tai mes ir jam, ir viens kitam jau nebesvarbūs ...paliks? išmes?

Braziūnas, Vladas. Užkalinėti: [eilėraščiai]. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 110.