Vladas Braziūnas

Żalojo żemiéj kunc tawa prażus, O żwiras akies użgiesis. A.Mickevičius. Svitezietė (vertė L.A.Jucevičius) tie vyrai žvyro duobėse juose jų mirusi dvasia joje akivara – už ką? už dyka: duodanti ranka ir užmušėjam, ir šventiem sugirgžda žingsniai, priartėja sugargažėjusi idėja už tai, kad jai nenusidėjot nelemta būti pavergtiem o laikas kviečia gilumon besikartojantis sprendimas trasuoja žodžiai, o namo vilioja vien kurtus švilpimas strazdų, šaknų ir tuštumos kurioj nei krisi, nei pakilsi ir kam meldžiuosi – neatskirsi ir nepamilsi – kas išduos