Vladas Braziūnas

vejasi vėjas žalčiauodegis per keturias debesio juostas austrų avialinijos prašo nevaikščiot sparnais ką išmanai? devynis kartus nudegęs, dešimtą – kirpsi? neleis už tavęs nei tos, kur devintoj vietoj ar klasėj sėdi nei kitos, palauk, leidžiamės Vindabonon oro uostas ant šono, laukai lopinėti, pro langą lenda žalčiai šaltviduriai – vilkikų vilkstinės, vilktakai katedrų durų auksas, aũšta, kumpsta vienuoliai skriptoriai, Riptono atsiskyrėlis rytą klausosi strazdo, šlyno, mėlyno molio žirgeliai dvyniai, Šlymanas neseniai trisdešimt sidabrinių atkasė, vyriai kaustyti deimantu, deivės, upeivių moterys kad jau baisiai regis matytos kitos nėščios, kitos su kūdikiais, kitos dar nenubudusios, šypsos, su naščiais mėnulio vandenio, grándės, liūtas apžiojęs grandį belskis, Agnė apžergus liūtą, rojus kankinimų sodai, šukės, kaučiuko šukos klapčiukai uoliausi budeliai, šūkauja girios gegutė, girias, neužsibūti ragina prižiūrėtoja, ragana kreivarietė, lizdas su dviem užperėtais žalčio kiaušiniais voras – žirgt žirgt – it žir(g)nis zìrneklis – žengia į dangų žirgas žvengia po langu žirgeliai po kraigą laigo vandenys teka, dievams atitekusi jūra