Vladas Braziūnas
mirusių kopų katrenai. praeiviai
pagonių baltų liekanos lietuviai
pajūry sugraužėję akmenai
namai pražuvę, dykumų liežuviai
kalnų pušim užėję aklinai
ant jų varnai, ereliai prispaudėjai
baisybmečių teisybėj ir sapnuos
antai Didžioji armija praėjo
sumaitota didybė aimanuos
nuo spragančios Maskvos ligi Gumbinės
nuo ledo ligi pragaro nakvynės
eitynės per sušalusius pulkus
budynės per ledynmečių laukus
o mes po savo smėliais, savo krikštais
mes niekur neišėjom ir negrįžtam
mes liekam baltų liekanos, už mus
dienoj paliudys šviesulys nuožmus
Pervalka, 1985
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 118.