Guntars Godiņš
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
* * *
Tikintys liks laukti,
netikintys leisis toliau,
kol tamsa vìsa iššluos iš akių,
kol naktis prieky sumūrys juodą, miegūstą mūrą.
Ir meldžiantys pavargs bemelsti,
nes rankos ne žvakės – jos nedega be skausmo,
nes lūpos ne vėjas – jos nekruta be žodžių.
Eina tik kelias, tik kelias eina.
Mes – dulkių debesis.
Norim dangun.
Poezijos pavasaris 2000. – Vilnius: Vaga, 2000. – P. 381.