Vladas Braziūnas

lūpom pamyluok tą vieną žodį sušnabždėk nors iš žvaigždės išgirsiu išsirėkti noriu iki soties tarsi paskutinį kartą mirsiu priežasčių ryšiais kalba gimtoji mus beviltiškai tvirtai surišo už tave lyg prakeiksmą kartoju šitą vieną žodį ligi ryto pamyluok bent mintyse nepaisyk tos erdvės ir garso pralaidumo ką burnoja kreivos mano raidės ir laukimo nuvarytas kūnas pagaliau ar buvo kas reikšminga šitą naktį kai prisisapnavo žvaigždėmis lyg atminimais sningant iš akių ant rašomojo stalo kai tuo tarpu pagrindas laukimas net sapnuodamas žinau atbusiu tarsi nelaimingas ar laukinis ar užkimęs su tavim per pusę