Vladas Braziūnas
vandeningosios žiemos
vandeningosios žiemos, keliuos
autobusai mane užliūliuos
tolimi svetimi Zarasai –
nepaskambini neparašai
lyg ne tu su kuprota dvasia
su mėnulio kalnų peizaže
išsišovusiais skruostais – geri
savo atvaizdą dubury
pakelta į lapus, į medžius
tu balta, tavo balsas nudžius –
tolimos nežinios aidesy
tu tarp nuoskaudos žodžių esi
vėl šviesi kaip vasario naktis
kaip pirmoji švelni sukaktis
mus aplenkusi, tvenkias giedra –
mūsų dangūs, tik mūsų nėra
Vilnius, 1984.III.18–1986.IV.30
Nemunas. – 1988. – Nr. 1. – P. 5;
Braziūnas, Vladas. Suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 87;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 79. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-1.35) eilėraštį skaito Renata Šerelytė.