Vladas Braziūnas
antano obels baladė
lėkė stulpai, apleisti pastatai, kaip papuola išmėtytos stotys
sẽniai stovėjo kamienais juodais, žiojos drevės besotės
malkinė kiemo gelmėj, apkalta papilkėjusio tolio
lapais, nesakančiais nieko, tik rėkė raudoni iš tolo
plakės neskiepytos šakos į akį aušros plačiažiūrės
pynėsi šaknys ant akmenio kojų, ant tako pašiūrės
stojo giedra, aldadra pakiemiais išsilakstė vaikystė
liūdnos pritilo paliūnės – baliūno paliutės mergystė
svarstė, žydėti ar vysti, tik niekas jau durų nevarstė
du į karužę, o trečias, žadėtas, į girią, auginusią karstą
sviro girinė, su lapais svečiai nekviestiniai išskynė
limpa prie gomurio vardas, o kvepia laukai antaniniais
stepės ir plynės, paliūnės ir liūdinčios plynės
neria į gęstančią akį karvelis namų peleninis
Fabijoniškės, 1997.IV.15–28
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 119;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 189. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.9) eilėraštį skaito Antanas A. Jonynas.