Vladas Braziūnas
pakalnėn
nieko nesakančios drumstos ir sakinos akys
išvarvėjusios, vėjų skvarbių išpustytos
pusaklis rytas, o dienos apyaklės, tekinos
vis apgraibom ligi aklino vakaro ritas
įsismarkavo, dabar nebe taip, kaip anuomet
metai suskato kaip dienos, o dienos sutirpsta kaip alų
būdavo, pas Antanienę vyrai suvirs, tai ir šmuoryt
nebesustos, ir šnekos bus be galo
tirpsta dabar be alaus, be amžiną atilsį
jau Antanienės juoko, gurkšniaujant tik juodą
žalią arbatą, pagurkliam tik kretant, su dvasiomis
vis susižvalgant akim sakinom, nesmagiai susijuokiant
Fabijoniškės, 2000.XI.27
Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. – Vilnius: Vaga, 2002. – P. 126;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 243. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.43) eilėraštį skaito Henrikas Algis Čigriejus.