Tėtis man sudavė per užpakalį.
Aš iš tikrųjų įširdęs.
Kartais Mama daro tą pat,
bet tik tada, kai iš tikrųjų supykus.
Tėtis nėra iš tikrųjų supykęs.
Tai man ir kelia apmaudą.
„Aš tave įspėjau“ sako jis lyg juokaudamas
ir nusmaukia man kelnes kaip pediatras.
Kur dingęs gerasis jo humoro jausmas?
Atsitraukimas yra taip ūmai užsiplieksti.
Mama irgi taip mano, atsitraukimas,
ir su Tėčiu ginčijasi.
Nesu toks didelis, kad žodžiais
mokslingais išdėstyčiau, bet, Rika, žinai,
tau galiu pasakyti tiesiai:
Tėtis yra kvailys.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Émile Martel) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.
pirmoji kūdikio šypsena
po nakties dangumi pritvinkusi milžino galios
apgręžt ir išlenkti šviesos spindulius
lankstas visai mažulytis ir plika akis neįstengia jo atpažint
ir susieti su
štai šia akimirka
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Émile Martel) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.