Vladas Braziūnas

smaugia lyg juokas drąsa įeik žiotis praskleisdamas melduos palikdamas tą kur sakė neleisiant ko kaip nesavas delsi lyg žydas bažnyčioj prie durų dugną tvirtą jauti? šičia prasideda jūra nesiblaškyk helianthus annuus? bijūnas ir kukas? čia vis pavydas klitijos virtusios į saulėgrąžą prasikaltusių liurbių sėkla ne! raudonlūpis kukas pilnas nuodų o ne tuščia jo tiks pagaliau ir bijūnas vienas taip ceilono dramblys jei nuklys nuo bandos pats sau mirštantis viešpats bijūnas skaisčiai apspuręs bičiulis paikšys panašus į tavo burną rytinę bijūno skint eita naktį kol miega genys jei nemeluoja plinijus