Vladas Braziūnas

bitės, šeimininkas mirė! avilin lazda aš beldžiu sutarėm su juo atrodo – su girtuokliu išlaidžiu likit su manim gyventi riešutyną jums užleisiu tik šiukštu manęs negelkit ir dalykitės medum na jau ne – bitelės gaudžia – šitą būstą mes užgliesim šitą mirtvietę paliksim stūgų skersvėjį karkluos ryt išskrisim mes iš šičia auksiniu ir juodu spiečium mums tu visas kaip ant delno iš tavęs jokios naudos per ryškus tu ir per lengvas nei tu karštas nei ledinis tai ir mušamas vis mido amžiais persų valdinys mus mylėt nebus tau lengva mes juk irgi ne šilkinės ne bet kas mus gali popint ir meilingai vis lankyt ne! apkartęs tavo grikis grikši dobilas ir tuopa ir vašku užantspauduota bičių duona pašlapiuos taip ir tarsim motinėlei: ryt į šiaurę pasiduodam laistyk savo vešlią veją savo pievą vis šlifuok