Vladas Braziūnas

būtasis nebaigtinis, einant keturiais keliais į keturias puses, be dvasios ir be nakvynės nusileis ir pakils, teisiamąjį apvils, apsvils sparnelius, atmuš ir nueis kriaušiais giliais griaustinis nutęstinis, grieždamas dantimis atsimena, kaip švelniai net ir jis vadinamas buvo baltom naktim, nekaltom, kaip viskas tvaska ir tviska, kaip blaškos, o tuoj išnyks