Vladas Braziūnas
prie marių plačių
vėjas iš Dievo, auksinis, dvelkiantis virš vandenų
žilstančios bangos, tamsūs pilki debesynai, pro plyšį
drovi kapucino plikė, ledo lęšis spindulius laužia
ir kreipia į smaigalį – plykst protoplazminės
liepsnos, plazdančios ligi šiolei
šuoliais gyvybė, paplast kirmėlė, ir nuskrido
žodis paslydo ir kėlėsi trečiąją dieną
žodis nebuvo pas Dievą, jis grumės koridoj
su jaučiu, Europą pagrobusiu iš Lietuvos
autorius voras kryžiuotis bekojis, nešauk jo
dar atsišauks, atsivėdės iš balkono, atlėks
ant prožektorių šluotos plikõs
informacijos pragaro pasiuntinys
nekrikštyto genio raibumas
sidabras iš laikrody mirusio laiko
prie gintaro jūros
Vilnius–Šiluva–Rīga–Vilnius, 2005.XII.12–30
Literatūra ir menas, 2007. – Sausio 5. – P. 16. – (Poezija);
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla, 2007. – P. 288. – Knygos kompaktinėje garso plokštelėje eilėraštį skaito Kornelijus Platelis.