Vladas Braziūnas

Nepabaidyk angelo, Kurs palinkęs virš dviejų mylimųjų, Jie toli kelyje ir jau žili, Kaip vaikai eina viens priešais kitą, mažais žingsneliais, Iš nuostabos virpa blakstienos ir naivioji smakro duobutė, Kai į jų drebančias plaštakas Įkrinta angelo sparno punksna. Tai jie ir dar paskraidys Plunksnelės laikydamies.