Giokčenuras Č. – turkų poetas ir vertėjas. Gimė 1971 m., studijavo Stambulo technikos universitete ir Stambulo universitete inžineriją ir vadybą. Poeziją spausdinti pradėjo 1990 m., tačiau pirmoji poezijos knyga pasirodė tik 2006 metais. Vertė Wallace’o Stevenso, Paulio Austerio poeziją, parengė ir išvertė šiuolaikinės japonų haiku antologiją, šiuo metu rengia amerikiečių poezijos antologiją. 2008 m. spalio mėn. poetas dalyvavo vertėjų seminare Druskininkuose. Čia pateikiami eilėraščiai buvo išversti į lietuvių kalbą šio seminaro metu.
1- Rudens vidurdienis, varna leidžiasi skrist be menkiausio riksmo.
2- Lyg kad sakyčiau „dar puodelį arbatos?“ pasakyti „viską, ką tik turiu, atiduočiau, kad
rašyčiau kaip tu“.
3- Žolė kalasi, akmenys rūdija,
dalelės sukas apie daiktų branduolį, judėjimas jų begalinis.
4- Vìsa randas šitaip lėtai ar taip greit.
5- Vadinasi, yra tai, kas nepraeis niekados.
6- Sakai „iš tiesų atidaviau viską, ką tik turiu“.
7- Tikrovė zyzia kaip musė tarp lango ir užuolaidos.
2008.X.1–4 Druskininkuose, tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Samira Negrouche ir Gokčenuras Č.) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.
1.
Trylika strazdų blaškėsi nakty
žvaigždės susipainiojo
naktis krūpsėjo
2.
jie aptūpė geltoną gervės žastą
platformos likosi tuščios. Naktis grįsta krovininiais laivais
buvo apsunkus
nuo trylikos strazdų
Sakoma, kad
nuo šiolei
kapitonas nė nebekėlė pėdos ant išdžiūvusios žemės
ir mažas uraganėlis sekiojo laivą
per saugų atstumą
3.
Tariau „į Teheraną?“
„Traukiam tenai“ pasakė vienas iš jų
„Rumuniją?“
„Liekam ten visada kavinėj skolingi penkiolika lirų“
„Stambulą?“
„Tai ten apačioj tėvynė, ten apačioj skleidžiasi
medžiai aukštu balsu tardami trylikos strazdų vardus“
4.
Mėnulio pìlnatis šuliny
Trylika juodųjų strazdų suka virš šulinio
sparnai jų nejudrūs
Žiema bus ilga, ir medžiai miegos sau tykiai
5.
„Duoki man naują vardą“ pasakė vienas iš jų
jei strazdas pripranta prie savo vardo, jis skrist nebegali
„Duoki man naują vardą, ir tau pasakysiu, kur pernai balandis“
6.
jie nusileidžia nupjautuose laukuose
tuose laukuose aš mylėjaus
kai kviečiai buvo išstybę ilgesni
nei naktys
7.
žvirblis,
kikilis, varna
žuvėdra, čivylis
turėjome pasirinkti
žvaigždes ar vėją
prieš tapdami juodaisiais strazdais
8.
„štai mano vėjas“ sako juodasis strazdas
„mano gyvenimas, mano darbai,
štai pasaulių jūros,
žydrumas jūrų,
vadinasi, esam, esame jums
čia mūsų daugybė“
pasak juodųjų strazdų
tie, kurie nepriklauso niekam, neegzistuoja
9.
šiokių tokių nesusipratimų
tarp mūsų ir juodųjų strazdų esama
iš tikrųjų todėl kad žodžio mirti
nėra
jų kalboje, išskyrus būsimojo laiko formą
klaidžioju po žalias valdas
kur žolė skaito mano pėdsakus tartum eilėraštį
10.
Juodasis strazdas pasakė kad
kalnas ima savo galias iš savo šešėlio
ir iš tavo šešėlio po jo šešėliu
baikim kalbėję dabar
klaidingas žodis įstengs
pradėti laiką iš naujo
11.
Grįžtu namo nugalėtas
ir vėl iš karo
mano raktai ant stalo
trylika juodųjų strazdų tvarkingai sutūpę
ant palangės
12.
Mėnulis tai ledo gongas
juodiej strazdai pasileido kiaurai per žaismę
šešėlių pačią trumpiausią
palaidojau vieną iš jų snapučių gėliapuody
13.
čia aš prie lango
čia jau pasišalinęs nuo palangės
2008.X.1–4 Druskininkuose, tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų k. (į ją vertė Samira Negrouche ir Gokčenuras Č.) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.