Vladas Braziūnas

ką veikia siela, kai rankos siekia adomo obuolio kai kojos per slenkstį vos slenka jau vengdamos tolių ir nuotolių ką veikia siela, kai kūnas savo aklavietę gina kai akys, pabėgę iš kojinės slepias už akmenio girnų ką veikia siela, kai vakaras šiltas į sterblę murkia sergstintį Dievo voratinklį sverdintį dulkių stulpą ką veikia siela, kai raštas dvi geros, keturios išvirkščios vakaras sielą uždaro ar atveria, bet neišverktą