Vladas Braziūnas

tiksi laikrodžių laikas betikslis nežinai, ką aklai susitiksi kokį laiką, nedrįstantį klysti jo kerai – išganinga aklystė nesulaikoma slenka lig slenksčio ant jo akmenio galvą nulenksiu: jo pakalnėje Nemunas teka ar užpelnėme švelnią jo šneką saulės žalvariu kaustytą diržą ar ties Žalgiriu jo nepamiršom ar užgirsim per žalvarnio svydį kaip atauga pakalnėmis svidrė tykiai tykiai per Lietuvą rytas atminty atkerėtoje imas: – ilgos ilgos lietuvių trimitos garsus garsus jų girioj šaukimas