„Valstiečių laikraštis“. Su geru poetu labai malonu pakalbėti apie gerą poeziją. Bet poezijos knygų tiražai mažėja, poezijos poreikis menksta, kai kas jau atvirai teigia, kad šių dienų poetus tik patys poetai ir skaito. Ir netgi ne visi. Bet yra ir toks pamąstymas, kad gerai poezijai užtenka ir vieno skaitytojo.
Ką gi, atskirų knygų tiražas tikrai mažėja, bet užtat koks bendras išleidžiamų knygų tiražas! Jei knygas matytumėm kaip literatūros patiekalus ir prisimintumėm nuolatinę sovietmečio skurdo vakarienę, kai būdavo sušlamščiama visa grikių košė ir visa šlapdešrė, – ką gi, tokios padėties nebėra, ji negrįš, ir ačiūdie. Iš vargo vakarienės patekom į puotą smaguriams, pribloškiančią patiekalų įvairove. Kiekvienas laisvas rinktis.
Vlado Braziūno poezijos rinktinę Vakar yra rytoj sudaro nauji kūriniai bei eilėraščiai, atrinkti iš aštuonių jo knygų: iš trijų sovietmečio rinkinių (Slenka žaibas, 1983; Voro stulpas, 1986; Suopiai gręžia dangų, 1988) bei iš Užkalbėti juodą sraują, 1989; Alkanoji linksniuotė, 1993; Užkalinėti, 1998; Ant balto dugno, 1999; lėmeilėmeilėmeilė, 2002. Nors Braziūno gyvenamasis laikas (g. 1952) išsitęsia per keletą „laiko juostų“, kurias sąlygiškai galima pavadinti Maskvos, Lietuvos ir Europos laiku, bet kūryboje istorinio laiko ženklų nėra gausu, nes poetas dažniausiai kalba apie būtąjį nebaigtinį poetinį laiką, siekiantį mitologinę, archetipinę „Didžiojo laiko“ pradžią. Dėmesys etniškumui, liaudies kūrybos tradicijai yra vienas individualiausių Braziūno poezijos sandų, kuris dabartiniu „Europos laiku“ įgavo naujų spalvų ir prasmių.
Yra kalbų, kurios, buvusios nužudytos, prisikelia. Tokia yra lietuvių kalba, kurią carai buvo uždraudę, kad nutildytų maištingą tautą. Tad nelabai ką žinome apie tą buvusią kalbą, jos pasipriešinimą, jos literatūrą, nors nuo šiol ji yra „mūsų“ Europos dalis. Todėl Vlado Braziūno, šiandien ryškiai atstovaujančio lietuvių kalbos minčiai ir vaizduotei teikiamoms galimybėms, knygos pasirodymas prancūzų kalba yra, be abejo, didelis įvykis.
Režisieriaus Arvydo Baryso, ėmusio kurti filmą apie Lietuvos kaimo tradicijas, akiratin pateko poeto Vlado Braziūno, kompozitoriaus Algirdo Klovos ir jo vadovaujamos folkloro grupės „Vydraga“ knyga su kompaktine garso plokštele – „Iš naminio audimo dainos“ (Vilnius: „Petro ofsetas“, 2005). Taip susibūrė filmo kūrybinė grupė.
Jai pasirodė svarbu tie dalykai, kurie per amžius savaip veikė lietuvių pasaulėjautą, savitai spalvino jos kūrybinę raišką: tėviškės kraštovaizdis, buitinės ir meninės namų aplinkos detalės, tradiciniai valgiai ir gėrimai, liaudies amatai ir dirbiniai – visa, kas sudaro mūsų, lietuvių, kasdienybę, pagaliau mūsų šventės – kalendorinės, šeimos, religinės… Filme nesistengiama visa ko detaliai vardyti, filmas – vaizdų, muzikos garsų ir poetinio žodžio (eilėraščius skaito pats autorius) kalba, siejama asociacijų, nuotaikų, jų niuansų. Taip filmo juoston įaudžiama visa Lietuva, visi jos regionai, jos ežerų duburiai ir dangaus gelmės.
Tai knyga apie Eduardą Mieželaitį, talentingą, daug kontroversijų išgyvenusį poetą ir apie jo aplinką – sunkų permainingą laiką. Knygos sandarą lėmė sukaupti prisiminimai ir apmąstymai, panašių leidinių tradicijos, svarbiausio personažo improvizacinė prigimtis.
Tokių sovietmečiu gebėjusių atsiskleisti ir aktyviai veikusių menininkų, koks buvo E. Mieželaitis, biografijos ir kūrybos vertinimas tebėra problema. Žmonės, nusiteikę gilintis į kontroversijas, nelabai linkę viešai skelbti vertinimus; greta suvokiančių ir mąstančių apie aukštumas ir priešybes pasitaiko krypstančių į apologetiką – iš dalies dėl žinių trūkumo. Taigi objektyvūs vertinimai priklauso ateičiai. Bet tik dabarčiai priklauso – gyvų prisiminimų autentika.
Į fotografijų ciklus sąmoningai įterptas ir oficialusis E. Mieželaičio gyvenimas.
2008 m. kovo 28 d., penktadienį,
Vilniaus universitete –
iškilminga Latvistikos kabineto atidarymo konferencija
17.00 Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje –
latvių ir lietuvių poezijos skaitymai.
Dalyvauja poetai
Vladas Braziūnas,
Sigitas Geda,
Knutas Skujeniekas,
RAŠYTOJŲ KLUBAS KVIEČIA
2008 m. kovo 26 d. 18 val. Rašytojų klube /K. Sirvydo g. 6, Vilnius/
Pristatant knygą
Eduardas Mieželaitis: post scriptum
/ PRISIMINIMAI APIE EDUARDĄ MIEŽELAITĮ, STRAIPSNIAI, LAIŠKAI
dalyvauja knygos sudarytojas Vladas Braziūnas literatūrologė
dr. Donata Mitaitė, aktorė Gražina Urbonaitė.
Vakare pamatysime santrauką iš Valstybinio jaunimo teatro 1966-ųjų metų
literatūrinio spektaklio „Gintaro paukštė“ pagal Eduardo Mieželaičio
knygą „Duona ir žodis“;
ją atliks Valstybinio jaunimo teatro aktoriai Eugenija
Jankutė, Karolis Dapkus, Ferdinandas Jakšys, Algis Mažuolis, Saulius
Sipaitis, Lilija Žadeikytė.
Vakaro vedėjas literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
Dalyvauja autorius, rinktinės sudarytoja Elena Baliutytė, LLTI leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis, „Petro ofseto“ spaustuvės direktorius Petras Kalibatas, autoriaus bičiuliai ir kolegos, skaitę jo eilėraščius rinktinės kompaktinėms plokštelėms: Juozas Erlickas, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Skaidrius Kandratavičius, Viktoras Rudžianskas… Vakaro vedėjas Virginijus Gasiliūnas.
Maloniai laukiame! MLLM, 2008