Vladas Braziūnas


tylintys vyriai


girdėjau tik žemą ir aukštą garsus tik širdį plevenančią, cypiantį nervą buvau uždarytas į menamą narvą šilkais jį įriš ir prieš rytą parsiųs prie tylinčių durų, prie tykančių vyrių virtuvinis peilis tą šilką prapjaus dar šiltą plevenančią ašarom plaus kapos ir išdžiaustys ant pūvančių virvių virpės tik nuo vėjo, nuo šalčio tik stings garuos ir pažirs mėnesėtais kristalais ant pilko cemento, kur blaškosi pelės aplink, vis aplink, užtinkuoti urveliai užnuodytus trupinius lesa karveliai ir dvesia nuo tylinčių durų per žingsnį

1999.VIII.31

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.23;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 10.