Vladas Braziūnas
diena dovana
rytas būtų kaip rytas tik dienos nebebus švyti piktas kaprizas pro pernykščius lapus aukso rasos ant lapų rytmetinės žvaigždės pavydės, kai anapus apsipras ir mirgės kai nukrės, vidur jūros kosminės ant akmens ką ten piktosios niurna? ką ten šviesiosios lems?
Middlebury, 2000.VI.1; Fabijoniškės, VIII.4–7
Žemės druska. – 2001. – Vasaris. – P. 16;
Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 62;
Žiemos žodžiai 2004 / Sudarė Benediktas Januškevičius, Darius Pocevičius, Juozas Žitkauskas. – Vilnius: Žuvėdra, 2004. – P. 48;
Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5.
Vladas Braziūnas
arkadija
prie vartų pasitiko protėvių veidai
išgriauk kalyklą ginklų bet vartus paliki
beprotis protėvių paminklais tiki
jų nuopelnais klastojamais šventai
šlovė ir garsas simboliai ir mitai
kilmė sarmatų gudų ir žuvėdų
o pavardė kurią ištarti gėda
kurčių bajorų kartai pramanytai
arkadijos menai paklusę kūnui
perkūno radvilos užgesusiai karūnai
bevaisio džiaugsmo siautuliui prieš mirtį
net jeigu tai kur taikeisi panirti
tėra bergždi senų grimasų krūmai
tegu jie būna sulaikyki kirtį
1995.IV.11
Metai. - 1995. - Nr.11. - P.7.
