Vladas Braziūnas


diena dovana


rytas būtų kaip rytas tik dienos nebebus švyti piktas kaprizas pro pernykščius lapus aukso rasos ant lapų rytmetinės žvaigždės pavydės, kai anapus apsipras ir mirgės kai nukrės, vidur jūros kosminės ant akmens ką ten piktosios niurna? ką ten šviesiosios lems?

Middlebury, 2000.VI.1; Fabijoniškės, VIII.4–7

Žemės druska. – 2001. – Vasaris. – P. 16;
Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 62;
Žiemos žodžiai 2004 / Sudarė Benediktas Januškevičius, Darius Pocevičius, Juozas Žitkauskas. – Vilnius: Žuvėdra, 2004. – P. 48;
Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5.


Vladas Braziūnas


arkadija

prie vartų pasitiko protėvių veidai išgriauk kalyklą ginklų bet vartus paliki beprotis protėvių paminklais tiki jų nuopelnais klastojamais šventai šlovė ir garsas simboliai ir mitai kilmė sarmatų gudų ir žuvėdų o pavardė kurią ištarti gėda kurčių bajorų kartai pramanytai arkadijos menai paklusę kūnui perkūno radvilos užgesusiai karūnai bevaisio džiaugsmo siautuliui prieš mirtį net jeigu tai kur taikeisi panirti tėra bergždi senų grimasų krūmai tegu jie būna sulaikyki kirtį

1995.IV.11

Metai. - 1995. - Nr.11. - P.7.


Syndicate content