Į pradžią

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

reconstruction: Æestiorum gentes


for Norbertas Vėlius three little cocks begin to sing into the sunrise man’s face a blossom in Dzūkija opens up and sets on the Nemunas’ race in the midst of Aukštaitija’s fields a table stands – linen and bread a scarf of windowed meadows girdles a figure’s abundant spread underwater paths of silty lakes on which the sunset man will ease a blossom floats in and lights up once more a star on the Aestian seas

Vladas Braziūnas

rekonstrukcija: Æstiorum gentes


Norbertui Vėliui treji gaideliai begysta saulėtekio žmogui į veidą žiedas įspįsta Dzūkijoj ir Nemunu leidžiasi Aukštaitijoj laukų vidury stovi stalas – linas ir duona languota pievų skara juosia derlųjį stuomenį dumblinių ežerų kūlgrindos saulėsėdos žmogui vaikščiot atplaukia žiedas ir uždega žvaigždę ant aistmarių

Braziūnas, Vladas. Slenka žaibas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – (Pirmoji knyga). – P. 12;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 39. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD), kompaktinėje plokštelėje (1) eilėraštį skaito autorius;
Lietuvos rytas. – 2007. – Vasario 8. – P. 21. – Kartu su tekstu: Braziūnas, Vladas. Gerbėjams – kalbanti knyga: Poetas Vladas Braziūnas vakar pristatė savo kūrybos rinktinę. Tai išties neįptasta knyga / kalbėjosi Ramūnas Gerbutavičius. – (Kultūra: Staigmena. Rinktinėje yra ir plokštelių su poezijos įrašais);
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus, grojami folkloro grupės Vydraga (vadovas Algirdas Klova);
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 31.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

* * *


we can already call autumn raising a sheaf above our heads autumn, from bells and from the field it will come home wreathed with flower wreaths, will sit at the table where we, grown sweet with exhaustion, will look at our heavy hands and the branchy evening will encircle us (in its shade I once listened to how it calls us, but not by name) the table will be covered with flowers and herbs and it will be indivisible, and our hours and days will be one and we will watch, grown sweet, how the bread knife unifies the bread

Vilnius, 1985.VIII.6



Vladas Braziūnas

sambariai


jau galim rudenį pašaukt iškėlę pėdą virš galvos ruduo, iš varpų ir iš lauko gėlių vainikais vainikuotas pareis namo, prisės prie stalo kur mes, iš nuovargio apsalę žiūrėsim į sunkias rankas ir siaus mus vakaras šakotas (jo ūksmėje klausiaus kadais kaip šaukia mus, bet ne vardais) žolynais stalas bus nuklotas ir bus nedaloma, bus viena ir mūsų valandos, ir dienos ir mes žiūrėsime apsalę kaip duoną duonriekis sujungia

Vilnius, 1985.VIII.6

Braziūnas, Vladas. Suopiai gręžia dangų: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 59;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 76–77. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus, grojami folkloro grupės Vydraga (vadovas Algirdas Klova);
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 15.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

<center><br/>* <br/>* * * * * <br/>* * * * * * * * </center>

starlings and small birds of the hollows in my nesting-box – my most powerful patrons my playmates first of all – my soul’s well- balanced candles with waxed beak wicks, spotted miniature peacocks with pearl wreaths and golden rings on their little legs – they’ll be caught and gathered up but not really, plucked but not really, it’s only what’s sung in a song, what’s imagined that everything – from nothing – was so

Vilnius–Fabijoniškės, 1998.VIII.8–2000.VII.30



Vladas Braziūnas


*
* * * * *
* * * * * * * *

špokai ir mažieji uoksų paukšteliai manuos inkiluos – galingiausieji man užtarytojai mano žaismė pirmučiausia – sielos pusiau- svyruonėjančios žvakės su sna- po vaškuolėm dagtelėm, taš- kuotos mažybinės povos su perlų vainikais ir aukso žie- dais ant kojelių – pagaus ir nurinks ne iš tikro, numaus ne iš tikro, tik taip pasakyta dainoj, tai svajota tai visko – iš nieko – ir būta

Fabijoniškės, 1998.VIII.8–2000.VII.30

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.49;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 51. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 237. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD). – Eilėraštį kompaktinėje plokštelėje (2) skaito autorius;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 66.– (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

* * *


the days are oblong not unlike the fields the gray meadow lark your eye still yields you tremble and rave in human surprise the grain rolls away into paradise

Vladas Braziūnas


* * *

dienos pailgos nelyg laukai vyturį pilką aky laikai virpsi ir kliedi žmogaus dermėm grūdas nurieda dangaus gelmėn

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 28–29;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 117. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 7;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera / Cura e traduzione di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – (Parole del mondo). – P. 62.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

<br/>* * *

the heavens flutter there and the waters gush like beer leap in that river the bellied bursting Pyvesa, the Lord’s round face shines and it and the meadows are happy as the hops weave round the young ox’s horns the hoops barely hold back the pressure the taps strain to shoot out hold this world, men more tightly in your arms keep safe the spreading sprout the song to the heavens of that which just flutters and gushes where there never will be still more

Fabijoniškės, 2006.V.10–13



Vladas Braziūnas

* * *

dangūs ten plazda ir kliokia vandenys kaip alus šoka toj upėj pilvotoj pilnoj Pyvesoj, apvalus Viešpaties veidas šviečia ir jam, ir lankam smagu apyniui apsiriečiant ant jauno jaučio ragų lankai vos išlaiko slėgį volės taikos iššaut laikykit, vyrai, suglėbę šitą pasaulį standžiau pasaugokit daigą keroklį dainą ligi dangaus to, kur tik plazda ir kliokia kur niekad nebus daugiau

Fabijoniškės, 2006.V.10–13

Šiaurietiški atsivėrimai. – 2006. – Nr. 2. – P. 53;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 296. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.77) eilėraštį skaito Henrikas Algis Čigriejus;
Iš naminio audimo dainos. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 35;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 56.– (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

<br/>always because of that beer


God loved man without measure, made Eve for him from a rib, saw that still wasn’t enough for man – and from barley made beer. Wreathed with hops and harmonious songs. First there was beer then there was the word – and the world appeared from beer. That’s why after today look for the many-colored world’s most beautiful beginning in Pasvalys, in a barrel of beer, where the ox climbs out of the town’s great seal bound in wreaths of hops as if it was eternal Easter or Pentecost – the happiest holiday of all – always because of that beer! Always because of that beer!...

Vilnius, 1984.IX.3–5



Vladas Braziūnas

vys par to ãlo


Dievs žmõgo mėlэje be gãla jam ėš grõba padãre Jievo pamãte, ka žmõg ė dã negañ – ėš mieže padãre ãlo apėpyne apynės' ė dainom sotartynėm pėrmoćiáus' būva als, paskiaũ būva žõd's – ėš àlos pasául's atsėrãda ožtàt po šiai dienэ márga pasáule gražiáusios pràdžios jaškõk Pasvaly àlos kobėly kor jáuč's ėš miesta gėrba ėšlypės' aptaisyts vainykэs apynių lėg ka Velykos vys būt a Sekmynės' – lėnksmiáus' švėñte be gãla, – vys par to ãlo! vys par to ãlo!..

Fabijoniškės, 2000.VI.6

Braziūns, Lads. vys par to alo // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2002. – Nr. 1. – P. 31–33;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus, jų vertimai į anglų, latvių, italų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas rodomi titrais;
Braziūnas, Vladas. Saula prė laidos. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – P. 18, 20;
Braziūnas, Vladas. Saula Svaliõ / Eilėraščių rinkinio Saula prė laidos 2-oji pataisyta laida. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. – P. 18, 20.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

sowing-time


in the morning the sun letting its braids down combs its hair with tall pines so the flax would be long as braids so dowries would glitter with filaments of sun o white-filamented blue-blossomed white-faced blue-eyed silk ribbons and gold ring work each morning when the sun rises

Vladas Braziūnas

sėja


iš ryto saulė kasas paleidus aukštais pušynais plaukus šukuojas kad būtų linas ilgas kaip kasos kad saulės pluoštais tvaskėtų kraičiai o baltapluoščiai mėlynažiedžiai o baltaveidės mėlynaakės šilkų kasnykai ir aukso žiedas darbai kas rytą kaip saulės pateka

Braziūnas, Vladas. Išeinančios pušys: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1992. – P. 58;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 70–71. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

* * *


on the poppy-strewn Svalia’s shores from the song of the home-weaved cloth from fabric both delicate and coarse from the brightest dark kin and kith from the time when they tatted the drum and shamelessly trained the fire near the roof ridge of their neighboring kin their brother at the tenacious mire the mornings brightened so and swelled the silver foundations of home and the insurgent’s scythe lashed by wind gleamed hanging on wood and loam

Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus, jų vertimai į anglų, latvių, italų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas rodomi titrais.

Vladas Braziūnas


* * *

iš naminio audimo dainos aguonėtuos Svalios pabariuos iš švelniausios šiurkščios gelumbės iš skaisčiausios tamsios giminės iš to meto kai tratino būgną besarmatiškai pratino ugnį prie šelmens savo artimo brolio savo brolį prie smengančio molio taip skaistėjo taip tvino rytai sidabriniai trobų pamatai taip švytėjo pakartą ant balkio plakė vėjai sukilėlio dalgį

Braziūnas, Vladas. Slenka žaibas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – (Pirmoji knyga) – P. 53;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 16. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus.

Vladas Braziūnas


Translated by Jonas Zdanys

<br/>* * *

a bright night, warm and gentle as the insides of your thighs, you will sleep through that morning, wake in the day, wait half the sleepy night with me, outside the window snows will blow as they blew, in gusts, outside the window cold hands of cold touch the apple trees' white skin, the half-empty garden stretches across the expansive noticeable expanse, dry the white scrubbed linen sheets of dead mothers, heavy and slow, their flowered dresses, rarely dreamed of, rustle dearest, my dearest, you give me a gift of me, feeble and dirt free

Fabijoniškės, 2002.I.7

Twelve Lithuanian Poets = Zwölf litauische Dichter = Двенадцать литовских поэтов. – Vilnius: Books from Lithuania, 2007. – P. 6. – Priedas: kompaktinė plokštelė, joje: autoriaus skaitomas eilėraštis „šviesi naktis, šilta ir švelni tarytum vidinė tavo šlaunų pusė...“. – Iliustr.: Almos Ylekytės nuotr. (aut. portr.) p. 5., virš.;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=163&L=2&author=vb02&po...

Vladas Braziūnas


* * *

šviesi naktis, šilta ir švelni tarytum vidinė tavo šlaunų pusė, tą rytą prasnūsi, dieną prabusi, nakty miegūsta prabūsi per pusę su manimi, už langų pustys kaip ir pustė, gūsiais, už langų šalnų delnai šalti lyti baltą obelų odą, plyti sodas pus- tuštis per platų užmatomą plotą, džiausto baltai išvelėtas paklodžių drobes mirusios motinos, sunkios ir lėtos, gėlėtos jų suknios, retai besapnuojamos, šnera švelnioji, mano švelnioji, man dovanoji mane, silpną ir švarų

Fabijoniškės, 2002.I.7

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.137;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 28;
Vilenica 2005: 20. mednarodni literarni festival / [urednici Miljana Cunta, Barbara Šubert]. – Ljubljana: Društvo slovenskih pisateljev, 2005. – P. 99;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 225. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.29) eilėraštį skaito Viktoras Rudžianskas;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=2&author=vb02&sh... (eilėraštį skaito autorius);
Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai [ir jų vertimai į hebrajų ir lietuvių kalbas] / Ališanka, Eugenijus; Braziūnas, Vladas; Dekšnys, Vytautas; Nitzan, Tal; Paliulytė, Sonata; sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Tarptautinių kultūros programų centras, 2009. – Lietuvių ir hebrajų kalbomis. – P. 104;
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 16;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 21;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 44.– (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis.


Magnus Ducatus Poesis: surmounting boundaries

Poet and translator VLADAS BRAZIŪNAS is interviewed by EUGENIJUS ALIŠANKA, the editor-in-chief of „Vilnius“ literary magazine

Eugenijus Ališanka. According to the press, “with the centuries-long official and cultural relations between Lithuania and Belarus in mind, the Grand Duchy of Poets (Magnus Ducatus Poesis) of both countries was founded in Minsk.” You were introduced as the “spiritual father of the idea”. Could you expand on how the idea was born?

Vladas Braziūnas. As we all know, the press writes about what it overhears. Sometimes it writes about what it understands, having heard with one ear only. That is what happened with the piece of news from Baltic News Service that you have quoted, which circulated in various media. Minsk is important here, and we will talk about it later.

But let us start from the title, Magnus Ducatus Poesis. It means the Grand Duchy of Poetry, not of poets. In the comments section of the Internet paper bernardinai.lt, one reader even claimed that poets were suffering from delusions of grandeur, and that probably Minor Duchy would suffice. It would be enough for poets, but not for poetry. Poets are small, but poetry is big. The power lies with poetry, and not with us. And something else: Magnus Ducatus Poesis is in no way a joint effort of Lithuanian and Belarusian poets. Taking a broader view that is also directed to the future, I would define it like this: it is a community of Lithuanian, Belarusian, Latvian (and Latgalian), Polish, Russian and other (including the ethnic minorities of these countries) poets and poetry translators, musicians and painters, other artists who are close to poetry, and critics, founded on the basis of aesthetic and ethical values, as well as, according to Vanda Zaborskaitė, on the basis of “republican ideas of freedom and tolerance, and values of personal dignity and civil duty of the Grand Duchy of Lithuania”.

The prehistory of the idea is long and natural. From an interest in your neighbours’ poetry, from a living relationship with that poetry and its writers (which arises from long years of translating this poetry into Lithuanian), you start feeling a certain affinity, and recognising the hard-to-describe poetic dialect of a large European region. You start to feel you are a resident of this land, and you see that another resident, too, is very much like you. You feel that he or she too, feels it, notices it, and tries to give it a name. We did not want to strain anything here; we did not harbour any plans or ambitions to actualise history. It simply happens that this region of the poetic dialect coincides approximately with former possessions of the Grand Duchy of Lithuania. That is why the allusion made by Magnus Ducatus Poesis looked so convenient, natural and binding. Soon an explanatory component in the title emerged: surmounting boundaries.

E.A. Magnus Ducatus Poesis was founded at the Lithuanian embassy in Minsk. In view of the political situation in Belarus, it is not difficult to understand why at an embassy. But why in Minsk, of all places? In the history of the Grand Duchy of Lithuania, Minsk never played a key role; or did it?

V.B. The very idea incorporated in the name was hovering in the air (not yet in Latin, though). And when this name was pronounced on the evening of 7 February 2006, it was taken up by everybody and accepted as everyone’s. Yes, it happened at an informal reception at the Lithuanian embassy in Minsk. We were chatting, and then, after a while … Petras Vaitiekūnas, the ambassador at the time, sensed our serious intentions immediately, and the next day we were at the embassy again with the Belarusian poet Andrei Khadanovich, this time with a purpose. We browsed through our written visions, rendering them together into business language, with forecasting and calculations. The ambassador suggested that the first official public introduction of Magnus Ducatus Poesis could take place in Minsk on July 6, at the commemoration of Lithuanian Day of Statehood. That is how Minsk appeared in the foreground.

E.A. And yet, if I understand correctly, Magnus Ducatus Poesis embraces more than just bilateral cultural relations between Lithuania and Belarus. Poets from Poland, Ukraine and Russia also took part in the project. What are the duchy’s prospects? Will it remain just an annual embassy event with a nice-sounding title? Or does it have any bigger ambitions?

V.B. It is not a bilateral matter, I hasten to say without even reading this question. That is especially important. In the first poetic-musical action of Magnus Ducatus Poesis, the co-authors were really very different. They included Uladzimer Arlov, Andrei Khadanovich and Maria Martysevich from Belarus, Barbara Gruszka-Zych and Romuald Mieczkowski (a member of the Lithuanian Writers’ Union residing in Warsaw) from Poland, Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas and Kornelijus Platelis from Lithuania, the Russian Georgi Yefremov (a member of the Lithuanian Writers’ Union), and Oleh Kotsarev and Dmitro Lazutkin from Ukraine. We translated each other’s poetry into our own languages, and those poems and translations of them, arranged and read by both their authors and the translators, formed the foundation of the whole event. (I must add that Birutė Jonuškaitė, who translated the poems by Barbara Gruszka-Zych, was not present in Minsk.) What is most important is that it was not just a poetry soirée, where poets from different countries read a poem or two, with translations of them, and with the reading accompanied by musical interludes. The aim was, and we achieved it, to present Magnus Ducatus Poesis to a select audience (diplomats from various countries residing in Minsk, and Belarus’ elite in art and culture) in one event of music and poetry, a work brimming with life and improvisation, a poly-logical concord. There was a poetic dramaturgy to the event: from the Babel of poems resounding, in a certain order, at the same time and in their original languages, there emerged the word of poetry, a word that could be heard and understood by everyone. Music enveloped the sound of poetry, and intertwined with it. From allusions to the folk art of the nations of the region, it moved to free avant-garde improvisation. The action started and ended with music, but it did not stop (only the pauses in the music were silent), and throughout the whole event music was conversing with poetry, reading it, and listening to it. Therefore, we can say that it was a great success by the (multi)instrumentalists Todar Kachkurevich (Belarus), Algirdas Klova (Lithuania) and Valdis Muktupāvels (Latvia). Their playing, as well as Rūta Muktupāvela (Latvia) singing in Latgalian, flowed like some magical magma, fusing everything into one. I am not talking here in my own words, so much as in those of the people who saw and heard us on that afternoon. I am also quoting participants in the event (those who were interviewed by the media). The reality exceeded their expectations.

Our immediate plans include publishing the first Magnus Ducatus Poesis almanac, with a video and audio CD (Belarusian film-makers made a video of the event, the embassy acquired the film contributed it to our book). Next year a similar event will be held in Ukraine, or maybe in Poland. We are not avoiding Lithuania, of course. This year we planned an event in Minsk, and a larger one in Vilnius; but unavoidable organisational difficulties (related to the changes in the government in Lithuania) prevented us from carrying it out. Among the participants, we did not see the Lithuanian poet Tomas Venclova (who lives in the USA), the Ukrainians Yuri Andrukhovich and Andri Bondar … And yet I am mentioning them because they have done a lot for the cause of communication between poetries, and for Magnus Ducatus Poesis, and we link the future of our community with them.

We can see vast areas of activity. We can see what should be done; translating and propagating the community of the poetic and, in general, artistic culture of this broad Central European region; highlighting the authentic directions, phenomena and personalities of each of these cultures, including the ethnic minorities of these countries, as the common identity of the region and as a polyphony of individual identities, aiming at their dispersion inside and outside the region; encouraging and stimulating the region’s multidirectional cultural cooperation; activating external (European and global) cultural exchange, raising the international competitiveness of this culture in general, and poetic culture in particular; and enhancing the culture of poetry translations, and the prestige of the translators translating the poetry of the nations of the region, both inside and outside the region. It may sound abstract, yet behind these abstractions we see meetings, festivals, conferences and publishing (including e-publishing) in different countries every year … God give us good health and time to keep our promises. And that the number of “us” grows. There have emerged among us not only valiant poets, translators and other artists, but also swift and resourceful management enthusiasts. I, personally, am far from that. That is why we are looking for friends and sponsors, media sponsors among them; and, therefore, we are casting hopeful looks in the direction of The Vilnius Review magazine.

E.A. What is a grand duchy without a grand duke? When will his name be announced?

V.B. Not before the duchy is established de jure. When Magnus Ducatus Poesis is in control of its borders and is recognised by the world.


The Vilnius Review: New Writing from Lithuania. – 2006. – autumn / winter. – no 20. – P. 96–99. - http://test.svs.lt/?Vilnius;Number(171);Article(3988);


Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika


Poetas ir vertėjas VLADAS BRAZIŪNAS atsako į „Vilniaus“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus EUGENIJAUS ALIŠANKOS klausimus

Mielas Vladai, kaip rašė spauda, „prisimenant šimtmetinius Lietuvos ir Baltarusijos valstybinius ir kultūrinius ryšius, Minske įkurta abiejų šalių Poetų Didžioji Kunigaikštystė (Magnus Ducatus Poesis)“. Pats esi pristatomas kaip „idėjos dvasinis įkvėpėjas“. Gal galėtum plačiau papasakoti, kaip gimė ši idėja?

Spauda, kaip žinom, parašo – ką nugirsta. Kartais – kaip, viena ausim nugirdus, supranta. Šitaip bus atsitikę ir Jūsų cituojamame BNS (Baltijos naujienų tarnybos) pranešime, įvairios žiniasklaidos paplatintame. Minskas čia svarbus, apie jį pakalbėsim. Dabar pradėkim nuo pavadinimo. Magnus Ducatus Poesis. Taigi ne poetų, o Poezijos Didžioji Kunigaikštystė. Internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ komentarų skyrelyje vienas skaitytojas net pareiškė, esą poetai susirgę didybės manija – gal užtektų jiems ir Mažosios Kunigaikštystės. Poetams užtektų, poezijai – ne. Poetai yra maži, poezija – didelė. Jos yra valdžia – ne mūsų. Ir dar. Magnus Ducatus Poesis jokiu būdu nėra koks „abiejų šalių“, koks dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos poetų stumtraukis. Žiūrėdamas plačiau ir kiek į ateitį, mėginčiau brėžti taip: Vidurio Europos tautų – lietuvių, baltarusių, latvių (ir latgalių), lenkų, rusų, ukrainiečių bei kitų (įskaitant ir šių šalių tautines mažumas) – poetų ir poezijos vertėjų, muzikų, dailininkų, kitų poezijai artimų menininkų, meno kūrėjų ir kritikų bendrija, kuriama siejant save su estetinėmis bei etinėmis vertybėmis, taip pat, Vandos Zaborskaitės žodžiais tarus, „su LDK respublikoniškomis laisvės ir tolerancijos idėjomis, asmens orumo ir piliečio pareigos vertybėmis“.

Idėjos priešistorė ilga ir natūrali. Iš domėjimosi kaimynų poezija, iš gyvo santykio su ja ir jos kūrėjais – tą poeziją ilgus metus verčiant lietuvių kalbon. Pradedi žmogus justi tam tikrą bendrystę, atpažinti sunkiai nusakomą didelio Europos regiono poetinį dialektą. Pasijunti šios žemės gyventojas, pamatai, jog ir kitas šios žemės gyventojas vis dėlto yra daug kuo panašus į tave patį. Jauti, kad ir jis tai jaučia, pastebi, stengiasi vardyt. Nieko specialiai nenorėjom pritempinėti, nepuoselėjom jokių istorijos aktualinimo užmačių ar ambicijų. Tiesiog jau taip yra, kad tas poetinio dialekto regionas daugmaž sutampa su kadaisinėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdomis, užtat aliuzinis Magnus Ducatus Poesis pavadinimas pasirodė parankus: natūralus ir stipriai siejantis. Greitai radosi ir paaiškinamasis pavadinimo sandas – ribų įveika (преодоление граней).

Magnus Ducatus Poesis buvo įkurta Lietuvos ambasadoje Minske. Turint omeny politinę Baltarusijos situaciją, galima suprasti, kodėl ambasadoje. Tačiau kodėl Minske? Juk Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorijoje Minskas niekada nevaidino svarbiausio vaidmens?

Pati idėja, įkoduota pavadinime (tiesa, dar ne lotyniškame), sklandė ore. Ir 2006-ųjų vasario 7 d. vakarą, vos tik tą pavadinimą ištarus, jis buvo pagautas, visų pasiimtas kaip savas. Taip, tai buvo Lietuvos Respublikos ambasadoje Minske, per neoficialų priėmimą. Laisvai šnekučiavomės, ir žodis po žodžio... Tuometinis ambasadorius Petras Vaitiekūnas iškart pajuto rimtas intencijas, ir rytojaus dieną su baltarusių poetu Andrejumi Chadanovičium (Андрэй Хадановіч) jau vėl sėdėjom ambasadoje, dabar specialiai, jau sklaidėm rašytines savo vizijas, drauge vertėm jas dalykinėn kalbon, prognozavom, skaičiavom. Ambasadorius pasiūlė, kad pirmas viešas Magnus Ducatus Poesis pasirodymas ir galėtų būti čia, Minske, liepos 5-ąją, minint Lietuvos Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną. Taip Minskas ir iškilo į pirmą planą.

Ir vis dėlto, jeigu teisingai suprantu, Magnus Ducatus Poesis aprėpia daugiau negu dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos kultūrinius ryšius. Šiame projekte dalyvavo ir poetai iš Lenkijos, Ukrainos, Rusijos. Kokios Kunigaikštystės perspektyvos? Ar ji neliks „ambasados kasmetiniu renginiu“ su skambiu pavadinimu, ar ji turi didesnių ambicijų?

Kad ne dvišalis reikalas, pasiskubinau pasakyt šio klausimo nė neperskaitęs: itin svarbu. Pirmajame Magnus Ducatus Poesis poetiniame-muzikiniame vyksme jo bendraautorių tikrai buvo įvairių: baltarusiai poetai Uladzimeras Arlovas (Ўладзімер Арлоў), Andrejus Chadanovičius ir Maryja Martysevič (Марыя Мартысевіч), lenkai Barbara Gruszka-Zych ir Romualdas Mieczkowskis (Romuald Mieczkowski, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, dabar gyvenantis Varšuvoje), lietuviai Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas ir Kornelijus Platelis, rusas Georgijus Jefremovas (Георгий Ефремов, Lietuvos rašytojų sąjungos narys), ukrainai Olehas Kocarevas (Олег Коцарев) ir Dmitro Lazutkinas (Дмитрo Лазуткин). Vertėme vieni kitų eilėraščius į savas kalbas, tie eilėraščiai ir jų vertimai, savaip komponuoti ir autorių bei vertėjų (tiesa, Barbaros Gruszkos-Zych eilėraščius vertė Birutė Jonuškaitė, Minsko vyksme nedalyvavusi) skaitomi, ir buvo viso vyksmo pagrindas. Vis dėlto (svarbiausia!) tai nebuvo koks poezijos vakarėlis, atskirų šalių poetams paskaitant po eilėraštį kitą ir jų vertimų, tuos skaitymus įprastai palydint kokiais muzikiniais intarpais. Siekta – ir pavyko! – Magnus Ducatus Poesis pristatyti rinktinei publikai (Minske reziduojantiems įvairių šalių diplomatams bei baltarusių meno, mokslo, kultūros elitui) vienu bendru poezijos ir muzikos vyksmu – kūriniu, kupinu gyvybės ir improvizacijos, polilogiško susiklausymo. Poetinė vyksmo dramaturgija – iš vienu metu tam tikra tvarka visų savomis kalbomis skambančių eilėraščių Babelės imasi, lukštenasi poezijos žodis, jau visų įmanomas išgirsti, suvokti. Poezijos skambesį gaubia, į jį pinasi muzika, nuo aliuzijų į šio regiono tautų liaudies kūrybą pereinanti į laisvas avangardines improvizacijas. Muzika vyksmas prasidėjo ir juo baigėsi, bet muzika netilo (tyla buvo tik muzikinės pauzės) ir per visą vyksmą, kalbėjosi su poezija, ją skaitė, jos klausėsi. Užtat galima sakyti, kad čia didelė kūrybinė sėkmė buvo (multi)instrumentininkų Todaro Kačkurevičiaus (Baltarusija), Algirdo Klovos (Lietuva) ir Valdžio Muktupavelo (Valdis Muktupāvels, Latvija): jų grojimas, taip pat Rūtos Muktupavelos (Rūta Muktupāvela, Latvija) latgališkas dainavimas sruvo it magiška visa ką vienin lydanti magma. Čia kalbu ne tiek savo žodžiais, kiek tą popietę mus regėjusių, klausiusių žmonių (antai Minsko lingvistikos universiteto profesorius Jurijus Stulovas (2006.IX.31): „It was such a great idea to organize the poetry event“). Pagaliau ir pačių vyksmo dalyvių (tarkim, klausinėtų žiniasklaidos). Jų lūkesčius realybė pranoko.

Tarp artimiausių planų – išleisti pirmąjį Magnus Ducatus Poesis almanachą su kompaktine vaizdo ir garso plokštele (baltarusių kinematografininkai vyksmą ambasadoje filmavo, ambasada filmą įsigijo ir mūsų knygai dovanoja), kitąmet panašų pasirodymą surengti Kijeve, Minske ir Vilniuje. Lietuvos, žinoma, nevengiam, net šiemet buvom planavę tokį vyksmą rengti Minske, o didesnį Vilniuje, deja, neišvengiami (susiję su valdžių kaita Lietuvoje) organizaciniai nesklandumai to padaryti neleido, tarp dalyvių neišvydome, sakysim, lietuvių poeto (gyvenančio JAV) Tomo Venclovos, ukrainų Jurijaus Andruchovičiaus (Юрій Андрухович), Andrijaus Bondaro (Андрій Бондар)… Vis dėlto miniu juos todėl, kad jie Magnus Ducatus Poesis, o ir apskritai poezijų bendravimo labui jau yra nemažai nuveikę, su jais siejama ir mūsų bendrijos ateitis.

Matom didelius veiklos plotus. Matom, ką reiktų daryti. Verti bei skleisti šio plataus Vidurio Europos regiono poetinės bei apkritai meninės kultūros bendrumus, ryškinti kiekvienos šių kultūrų – taip pat ir šalių tautinių mažumų kultūrų – autentiškas kryptis, reiškinius bei asmenybes – kaip bendrą regiono tapatybę ir kaip atskirų tapatybių polifoniją, siekiant deramos jų sklaidos regiono viduje ir išorėje; skatinti bei dinamizuoti šio regiono įvairiakrypčio kultūrinio bendradarbiavimo vyksmą; aktyvinti išorinius (europinius bei pasaulinius) regiono kultūros mainus, kelti šios kultūros, ypač poetinės, tarptautinį konkurencingumą; kelti poezijos vertimų kultūrą, vertėjų, verčiančių šio regiono tautų poeziją tiek regiono viduje, tiek ir už jo ribų, prestižą. Skambėtų lyg ir abstrakčiai, bet už tų abstrakcijų regim ir susitikimus kasmet kitose šalyse, festivalius, konferencijas, leidybą (taip pat elektroninę)... Duokdie mums sveikatos ir laiko tesėti. Ir kad tų mūsų būtų daugiau. Kad iš tų mūsų rastųsi kuo šaunesnių ne tik poetų, vertėjų ir kitų menininkų, bet ir eiklių, sukrių vadybos entuziastų: pats toks toli gražu nesu. Užtat ieškom draugų, rėmėjų. Taip pat ir informacinių rėmėjų. Viltingai žiūrim ir „Vilniaus“ žurnalo pusėn.

Kokia Didžioji kunigaikštystė be Didžiojo kunigaikščio... Kada išgirsime jo vardą?

Ne anksčiau, nei Kunigaikštystė bus įkurta ir de jure. Kai Magnus Ducatus Poesis pati kontroliuos savo sienas ir bus pripažinta pasaulio.


Вильнюс: Литературная панорама Литвы. – 2006. – зима / осень. – № 172. – С. 108–111; The Vilnius Review: New Writing from Lithuania. – 2006. – autumn / winter. – no 20. – P. 96–99.
« first‹ ankstesnis1234567kitas ›paskutinis puslapis »
Syndicate content