Vladas Braziūnas


Prevod: Radovan Brenkus

slza lienka

mokré vŕbové strnisko na zákrute vl'avo ach mužský laket' celý okúpaný v slzách už si netúl' – koho zavrhne slza a vplet' sa do mokrej duše stromu ach kvety nôtia dvojpyskové kotúl'ala si sa, lienka, drážkou medzi prsiami nemého tela, chutná kvapka červená bodka, bez krídel, bez piesne a mojich pier, let' a opýtaj sa či nám nebo zošle počasie

1994.X.1–1995. IV.6, versta 2010

Litteriáda 2010: (poézia a próza účastníkov 2. ročníka medzinárodného literárneho festivalu). – Košice, Vydavatel'stvo Pectus, 2010. – P. 18.


Vladas Braziūnas

ašara boružė


šlapia, karklų prišepus kelio linkė o ašarota vyriška alkūnė tiktai neglausk, ką ašara atstūmė į šlapią medžio sielą įsiimki ak lūpažiedžiai, boružėle, gieda ritėjai andai per krūtų griovelį sūrus lašeli kūno nebylaus taškeli rausvas, be sparnų, be kelio be mano lūpų lėki ir paklausk ar duos mum giedrą

1994.X.1–1995. IV.6

Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – P. 38.


Vladas Braziūnas

Vladas Braziūnas, narodený 17. 2. 1952, je litovský básnik, esejista a prekladatel' bieloruskej, chorvátskej, francúzskej, lotyšskej, pol'skej, ruskej, srbskej a ukrainskej poezie. Je členom Zväzu spisovatel'ov Litvy, Zväzu prekladatel'ov Litvy a litovského PEN centra. Vyštudoval žurnalistiku na Vilenskej univerzite, kde ukončil štúdium z litovskej filológie. Pracoval v rôznych kultúrnych časopisoch, pôsobil ako šéfredaktor literárneho týždennika Literatūra ir menas. V zahraniči organizuje poetický a hudobný festival Magnus Ducatus Poesis. Jeho poézia bola preložená do viac ako dvadsiatich jazykov. Ziskal množstvo oceneni za poéziu a jej preklady do litovčiny, naposledy za svoju básnickú tvorbu Cenu Antanasa Miškinisa (2009). Po básnickom debute Plazenie blesku (Slenka žaibas, 1988) mu vyšlo pätnást' poetických knižiek, medziiným Zatĺct' (Užkalinėti, 1998), Na bielom dne (Ant balto dugno, 1999), láskaláskaláska (lėmeilėmeilėmeilė, 2002), Zvonohra pre tisíc a jednu zoru (Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai, 2003), Z piesne domáceho tkania (Iš naminio audimo dainos, 2005).
Litteriáda 2010: (poézia a próza účastníkov 2. ročníka medzinárodného literárneho festivalu). – Košice, Vydavatel'stvo Pectus, 2010. – P. 18.

Vladas Braziūnas


Prevod: Jozef Mihalkovič

<br/>dni


spomínaš si na moje nenapísané listy? ja som svoj dáždnik zabudol zabudol som na pohl'ad bielej slepeckej paličky upretý na chodník na nás dvoch ako sme premokli do nitky po mihalniciach ti stekali kvapky do mojich očí

Fabijoniškės 15. 9. 2003

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 13.


Vladas Braziūnas

dienos


prisimeni neparašytus mano laiškus? aš skėtį pamiršau, baltõs lazdelės galiuko žvilgsnius šaligatvin sušlapom abu kaip varlės varva tau nuo blakstienų mano akiduobėn

Fabijoniškės, 2003.IX.15

Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 41;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 23.

Vladas Braziūnas


Prevod: Jozef Mihalkovič

* * *


SVET ten starý muž mi sedí pri nohách naháňa mi strach VB – miláčik urob mi ešte jednu kópiu VB – miláčik urob mi ešte jednu kópiu VB – miláčik urob mi ešte jednu kópiu VB – miláčik urob mi ešte jednu kópiu z nášho svetlosivého neba šialený meciac lampy cez ostrihanú korunu starej lipy svieti na tvoju bielu tvár na tvoje vlhké pootvorené pery mal by som vlastne povedat' SVET tá mladá žena

Fabijoniškės 8. – 9. 11. 2001

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 12.


Vladas Braziūnas

* * *


pasaulis sėdi priešais mane ir glumina VB> Būk dar gera, nurašyk VB> Būk dar gera, nurašyk VB> Būk dar gera, nurašyk VB> Būk dar gera, nurašyk nuo palšo mūsų dangaus išprotėjusį lempos mėnulį pro seną nupjautą liepą apšviečiantį veidą kaip varškę drėkstančios praviros lūpos po teisybei turėčiau sakyti – pasaulė

Fabijoniškės, 2001.XI.8–9

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.71;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 224.

Vladas Braziūnas


Prevod: Stanislav Vallo

<br/><i>Vel'kí Františkáni</i>

holuby a jarabice a biele holubice sudzie nebo brázdia, čierne drozdy poletujú v starom parku nariekajú, prečo? priatel' páriov a strák – ty, ty poletuješ s nimi v cudzom zámku chveješ sa ako Cigánove husle Macedónci vyhrávajú, Bulhar pripíja: Na zdravie husličky zrýchl'ujú, oči blúdia po vinárni, borovičky jedna za druhou: na Tvoje zdravie, noc

Budmerice 2. 6. 2002 – Fabijoniškės, 7. 6. 2002

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 11.


Vladas Braziūnas


Vel'kí Františkáni

ir uldukai su keršuliais, ir purplelis purpurinis ne į tavo dangų trinas, trainiojas juodi strazdai trainiojas po seną parką, nežinia ko apsiverkęs draugas parijų ir šarkų – trainiojies ir tu su jais svetimon pilin priklydęs it čigono strykas virpi ima viršų makedonai, o bulgaras dzinkt: Santé smulkūs smuikai duoda garo, akys laksto po ta- verną, borovickos vis po vieną: už tave, naktie

Budmerice, 2002.VI.2–Fabijoniškės, 2002.VI.7

Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 32. – Lietuvių ir prancūzų kalbomis;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 32. – (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis.

Vladas Braziūnas


Prevod: Albert Marenčin

Ja


Každý môže povedat' Ja, a bude mat' pravdu. Ja ten a ten, sl'ubujem. L'ubim. Ja som pochybil. V tom, čo som povedal, čo som pocítil, v čom som nehovoril pravdu, v jednom jedinom som neklamal: Ja som Ja. Jednoslabičné nekonečno, vytrhnuté zo spánku uprostred noci, prízračné – mi chýba aby som opät' pocítil samého seba, aby som pocit'oval plnost'. Ale čo mi to vlastne chýba? Takto by som nikdy nemohol dospiet' k pravde: Ja som Ja, nie Ty, aj ked' snívajúc o svojom odcudzenom ja, teraz, s chvejúcou sa rozhorúčenou hrud'ou, s triaškou na perách, povedala si to vysilená, nechala si ma. Alebo azda ja? Alebo ty? Niekto iný?

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 26.

Vladas Braziūnas

asmeniniai įvardžiai


kiekvienas gali pasakyti AŠ, ir bus teisus AŠ, toks ir toks, pasižadu, AŠ myliu, AŠ apgautas ką aš kalbėjau, ką jaučiau, ką melavau – nemelavau tik viena: aš tai AŠ beribis vienskiemenis, iš nakties pašokęs pasivaidenęs – trūksta lig manęs, ligi pilnatvės o ko man trūksta? šitaip niekados teisus nebūsiu: aš tai AŠ, ne tu net kai mane pavogusi sapnuoji dabar, karšta kilnojasi krūtinė, virpa lūpos jau ištarei pailsusi, paleidai o gal ir aš? o tu? o visa kita? tu suskylantis, kai nori išsiaiškint pasaulis leidžia kreiptis: TU, pasauli ir Viešpats, ir lietus, ir gimnazistė vienodai apsigauna: viskas – TU galiu surinkt tave po žvilgsnį ir paskleisti it šūsnį pribarstytų rankraščių, kiekvienas žodis ugnis, palaima, įvardis, – namai be durų bus tau įeiti ir apsigyventi išeiti, pasilikti, tu ne nuotrauka ne praeitis, prisiminimas, net ne skausmas begyvas manyje, va šitas žiedas neprasiskleidęs, bundanti audra – ne tu, o TU jis JIS yra tai, kas atlieka nuo mūsų žvilgsnis nuo žvilgsnio atšoksta, skaitmuo nuo paminklo JIS grįžau susikūprinęs, žemę pardavęs o paukštis, iš bučinio gėręs, bėgo į kalną – tai aš JIS nutyla ūmai ir pajuosta, ir krūpsi nuo žodžio lyg kaltas trečias visur, visada, jis pradingsta dienos vidury laimė maža, ką turi, tai ne jis, ne bėglys, tavo pėdos nevertas jis ne tas, kur dainuoja ir skamba, ir noris nematomą sielon priglaust – tu ir aš, o JISAI tik atšoksta nuo mūsų ir spengia, ir graužia akis tiktai smelkias ir trupina sapną į gurgždantį žvyrą ir kaišo man suodiną veidrodį mes MES yra apsimestinis mudu apsimetam, kad viską priimam, ir sakom MES aš ir dar kas nors, tu ir dar kas nors neturi prasmės trupiniai, jau nekalbant apie visa – be mudviejų taip ir nepasakė MES vėjuojantis laikrodis skubančiam užtat mano nemiga tavo miegančiom lūpomis sako: mes, nematomi mes, nepasiekiami, mūsų alsavimas – mes ir vaikai, nepanašūs į mus, mūsų akys ką ima širdin, bet nemato kaip skiriamės, skubam, rakinam duris, užsidarom į mes, kur jau niekad neteks apsimesti kad priimam viską į dviskaitos kiaurą pasaulį

Braziūnas, Vladas. Alkanoji linksniuotė: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1993. - P.8-11.

Vladas Braziūnas


Prevod: Albert Marenčin

Vermont: zelený dúšok


„Dala by som si pohár vína“ M. Durasová čistí si zuby vo dverách pozoruje brušný tanec moletných Arabiek s ovisnutými prsiami aj on sám trochu rozochvený po uplynulom večere ranný pohár vína a prsty sa prestávajú chviet' a hlboký zachrípnutý hlas ozdravieva, uvol'ňuje sa hlas vo svojom prirodzenom sfarbení stráca sa v krôčikoch tanečnice a šedivkastý mladý pes sa ihrá odrezkom červeného mäsa

Middlebury (malá lavička pri fontáne), Burlington 22. 5. 2000

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 14.


Vladas Braziūnas

Vermont: žalias gurkšnis


Je voudrais un verre de vin. Marguerite Duras krapšto dantis tarpdury stebi, kaip riebios arabės krato pilvus ir krūtis pats iš po vakar taip dreba ryto vyno stiklinė ir pirštai liaujas virpėję kiauras balsas, sutinęs gyja ir atsileidžia išsilaisvina balsas nubėga žingsneliais šokėjos ir šunelis toks balsvas vis kruvinu mėsgaliu žaidžia

Middlebury (fontano suolelis), Burlington, 2000.V.22

Bendrame tekste: Braziūnas, Vladas. Vermonto vertikalė, arba Žalio vermuto gurkšnis Žaliakalny [Tęsinys. Pradžia rugpjūčio 12, 19, 26 d. „Gaublyje”] // Klaipėda / [Gaublys]. - 2000. - Rugsėjo 2. - P. 18. - Nuotr.: Robertas Frostas savajame Riptone; Maži miesteliai Šampleno ežero pakrantėse; D. Senadheeros nuotr.: Braziūnų šeima ant jaukaus R. Frosto gamtos pažinimo tako tiltelio.

Vladas Braziūnas


Prevod: Albert Marenčin

paví tanec


Bernard Shaw s červenou bradou a prašivý pes bez mena s drsným ochlpením, rovno z chatrčí, nemal zl'utovanie s týmto obrazom páv tancuje, nik sa nestará vodostrek so zahrotenou tryskou trblieta sa na slnku, pes s naježenou srst'ou, okúňavý oheň, veža letiaca dohora kto si ju uctí, akými slovami vláčik sa prerezáva šírou krajinou onedlho sa bude musiet' štverat' do kopca páv so širokým zlatožltým chvostom tancuje vo dvore, krúti sa, páv sa krúti, tancuje, spolustolovníci popíjajú s kozákmi Vasilija Kandinského s červenými bradami a svojimi Parížankami

Middlebury 20. 5. 2000

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 24.


Vladas Braziūnas

povo šokis


raudonbarzdis Bernardas Shaw ir bevardis apkartęs šuo šiurkščiakailis, gimęs lūšnynuos jam negaila paveikslo šio šoka povas, niekas nemato tik tryškynės liežuvio viršūnė žaižaruoja prieš saulę, šunio šiurkščiavilnį gymį sarmatina šūvis, bokštas šauna dangop kas jį garbina, kokiais žodžiais garvežys į kalną tuoj kops kirtęs lygumą, ilgą, nuobodžią šoka povas po dvarą, plačiai uodega nei aušra išsiskėtus šoka povas, ir geria svečiai ir Kandinskio kazokai, ir šiaip raudonšeriai ir jų paryžietės

Middlebury, 2000.V.20

Klaipėda / Gaublys. - 2000. - Rugpj. 12. - P. 18.

Vladas Braziūnas


Prevod: Albert Marenčin

prehradené rieky

dovolávaš sa názvov riek, pretrhnutého spojenia minulosti s prítomnost'ou v schátraných dedinkách ani jedinej poriadnej stavby, tuná s výnimkou nomádskych cintorínov, všetko pohlcujúci prach plesní vo vyprahnutých živých očiach, kde celé leto pot'ahujú nosom usmrkanci nozdry plné palinového pel'u, Číňan Li Li si opät' pýta ryžu, vraciaš sa zachrípnutý zo slávnosti poézie, niet sviatkov poézie, nieto ničoho okrem tela a smrti, sekery a lesa, oddelených od seba pršalo menami stratených riek, zatial' čo si písal žeravými uhlíkmi po nebi, kým si sa modlil nebol si čiarou, bol si plynúcim bodom

Fabijoniškės, 31. 5. – 6. 6. 1999

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 16.


Vladas Braziūnas

perkastos upės


upių vardais meldeis, surukusių sodžių praeities–ateities nutrūkusia sueitim nėra čia jokių vertybių išskyrus klajoklių kapines, godžios dūlėsių dulkės gyvom akim išėsti, šniurkščiot pervasar pelynų žiedadulkių pilnomis šnervėmis, kinas Li Li prašo vis ryžių, grįžti užkimęs iš poezijos šventės, nebūna poezijos švenčių, nieko nebūna, išskyrus kūną ir mirtį, kirvį ir girią atidalijus lijo nutrūkusių upių vardais, kai žarijom rašei ant dangaus, meldeisi tekantis taškas buvai, ne linija

Fabijoniškės, 1999.V.31–VI.6

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.14;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 8;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 246. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.46) eilėraštį skaito Antanas A. Jonynas;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 25.

Syndicate content