Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Indra Brūvere un Pēters Brūveris

* * *


dienas izstiepušās gaŗas kā lauki pelēko cīruli paturi acīs raudādams vītero ļautiņu vēlmēm grauds aizripo tālu debesu dzelmē

Vladas Braziūnas


* * *

dienos pailgos nelyg laukai vyturį pilką aky laikai virpsi ir kliedi žmogaus dermėm grūdas nurieda dangaus gelmėn

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 28–29;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 117. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 7;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera / Cura e traduzione di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – (Parole del mondo). – P. 62.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Indra Brūvere un Pēters Brūveris

* * *


debesis tur plandās un šļācas ūdens kā alus dejojot tai vēderainajā upē pilnā Pīvesā, apaļais Dieva vaigs mirdz gan viņam, gan stīpai ir patīkami apinim apvijoties ap jauna vērsēna ragiem stīpas tūlītiņ jau plīsīs spundes taisās jau izšauties saturiet, vīri, šo ļengano pasauli ciešāk pasaudzējiet vijīgo dīgstu dziesmu līdz debesīm to, kur tik plandās un šļācas kur nekad nebūs gana

Fabijoniškės, 2006.V.10–13



Vladas Braziūnas

* * *

dangūs ten plazda ir kliokia vandenys kaip alus šoka toj upėj pilvotoj pilnoj Pyvesoj, apvalus Viešpaties veidas šviečia ir jam, ir lankam smagu apyniui apsiriečiant ant jauno jaučio ragų lankai vos išlaiko slėgį volės taikos iššaut laikykit, vyrai, suglėbę šitą pasaulį standžiau pasaugokit daigą keroklį dainą ligi dangaus to, kur tik plazda ir kliokia kur niekad nebus daugiau

Fabijoniškės, 2006.V.10–13

Šiaurietiški atsivėrimai. – 2006. – Nr. 2. – P. 53;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 296. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.77) eilėraštį skaito Henrikas Algis Čigriejus;
Iš naminio audimo dainos. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 35;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 56.– (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Indra Brūvere un Pēters Brūveris

<br/>viss no tā alus


Dievs cilvēku mīlēja bez gala, viņam no ribas uztaisīja Ievu, tad ieraudzīja, ka cilvēkam vēl aizien nav gana – un no miežiem darīja alu. Appina ar apinīšiem, sutartīņu dziesmām. Pirmais bij alus, pēc tam bija vārds – no alus arī pasaule radās. Tamdēļ līdz pat šai dienai raibajā pasaulē visskaistāko sākumu meklē Pasvalī, alus kubulā, kur vērsis, no pilsētas ģerboņa izkāpis, ar apiņu vaiņagiem izrotāts no Dievainēm līdz pat Vasarsvētkiem – vislīksmākie svētki bez gala, – viss no tā alus! viss no tā alus!..

Vilnius, 1984.IX.3–5



Vladas Braziūnas

vys par to ãlo


Dievs žmõgo mėlэje be gãla jam ėš grõba padãre Jievo pamãte, ka žmõg ė dã negañ – ėš mieže padãre ãlo apėpyne apynės' ė dainom sotartynėm pėrmoćiáus' būva als, paskiaũ būva žõd's – ėš àlos pasául's atsėrãda ožtàt po šiai dienэ márga pasáule gražiáusios pràdžios jaškõk Pasvaly àlos kobėly kor jáuč's ėš miesta gėrba ėšlypės' aptaisyts vainykэs apynių lėg ka Velykos vys būt a Sekmynės' – lėnksmiáus' švėñte be gãla, – vys par to ãlo! vys par to ãlo!..

Fabijoniškės, 2000.VI.6

Braziūns, Lads. vys par to alo // Šiaurietiški atsivėrimai. – 2002. – Nr. 1. – P. 31–33;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus, jų vertimai į anglų, latvių, italų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas rodomi titrais;
Braziūnas, Vladas. Saula prė laidos. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – P. 18, 20;
Braziūnas, Vladas. Saula Svaliõ / Eilėraščių rinkinio Saula prė laidos 2-oji pataisyta laida. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. – P. 18, 20.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Indra Brūvere un Pēters Brūveris

sēja


no rīta saule atpina bizes augstajās priedēs sukāja matus lai būtu lini gaŗi kā bizes lai saules plūksnām piezaigo pūri ai baltplūksnainie ai zilie ziedi ai baltām sejām ai zilās acis zīžainas kaspines zeltgredzentiņis darbi ik rītu kā saule ausa

Vladas Braziūnas

sėja


iš ryto saulė kasas paleidus aukštais pušynais plaukus šukuojas kad būtų linas ilgas kaip kasos kad saulės pluoštais tvaskėtų kraičiai o baltapluoščiai mėlynažiedžiai o baltaveidės mėlynaakės šilkų kasnykai ir aukso žiedas darbai kas rytą kaip saulės pateka

Braziūnas, Vladas. Išeinančios pušys: eilėraščiai. – Vilnius: Vyturys, 1992. – P. 58;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 70–71. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Indra Brūvere un Pēters Brūveris

* * *


kas tas par ezeru, ja bez Mīlas ir salas lai ciets ir man miegs paklāj man mīksti liec man pagalvī akmeni ripojošu dūņainu dzīli, mākoni paliec baltu atspulgu manām izbrīnītajām acīm caur plīstošiem atspulgiem Irklis ūdeni graiza kā bibliofila nazis grāmatas lapaspuses kāds še dziļums, vari vien zīlēt ezers klusē

Biržai (Širvėna), Vilnius, 2003.VIII.4–13



Vladas Braziūnas

* * *

koks čia ežeras, jei be Meilės salos kad miegočiau kietai minkštai man paklok po galva – riedantį akmenį dumbantį dugną, debesis baltą atspindį mano nustebusioms akims pro plyštančius atspindžius irklas vandenį lyg bibliofilo peilis knygos puslapius pjausto koks čia gylis, gali tik nujausti ežeras tyli

Biržai (Širvėnos ežeras), Vilnius, 2003.VIII.4–13

Draugas / Šeštadieninis priedas „Literatūra, menas, mokslas“. – 2003. – Lapkričio 15. – P. 3;
Metai. – 2004. – Nr. 11. – P. 38;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 8.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Indra Brūvere un Pēters Brūveris

* * *


no mūsmājās austas dziesmas Svaļas magoņotajās laukmalēs no maigākās rupjās vadmalas no visgaišākās tumšās dzimtas no tā laika kad dauzīja bungas bezkaunīgi piejaucēja uguni pie jumta kores sava tuvākā brāļa savu brāli pie grimstoša māla tā ar dzidru gaismu pārplūda rīti sudrabotie namiņu pamati tā mirdzēja pakārta pie sijas vēji kapināja dumpinieka izkapti

Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus, jų vertimai į anglų, latvių, italų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas rodomi titrais.

Vladas Braziūnas


* * *

iš naminio audimo dainos aguonėtuos Svalios pabariuos iš švelniausios šiurkščios gelumbės iš skaisčiausios tamsios giminės iš to meto kai tratino būgną besarmatiškai pratino ugnį prie šelmens savo artimo brolio savo brolį prie smengančio molio taip skaistėjo taip tvino rytai sidabriniai trobų pamatai taip švytėjo pakartą ant balkio plakė vėjai sukilėlio dalgį

Braziūnas, Vladas. Slenka žaibas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – (Pirmoji knyga) – P. 53;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 16. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus.

Pēteris Zirnītis


Pāri upei



Ai māsa, Lietuva! Ai māsa, Lietuva! Tavi ceļi man pretī nāk pirkstiem atplestiem Un gaidu pilnām sejām ir tavi dēli – ceļi, Lietuva. Ai māsa, Lietuva! Ai māsa, Lietuva! Tavas upes man pretī nāk matiem izlaistiem Un, acīm dzelkstot, ir tavas meitas – upes, Lietuva. Ai māsa, Lietuva! Ai māsa, Lietuva! Un ceļš pār upi gulst, Un bērns pa tiltu staigā.

Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 2.

Pēteris Zirnītis


Per upę


Ai sese, Lietuva! Ai sese, Lietuva! Man priešais eina tavo keliai pirštais išskėstais Ir lūkesčio pilni veidai tavo sūnų – kelių, Lietuva. Ai sese, Lietuva! Ai sese, Lietuva! Tavo upės man priešais eina plaukais paleistais Ir, raibstant akims, jos tavo dukros – upės, Lietuva. Ai sese, Lietuva! Ai sese, Lietuva! Ir kelias gula per upę, Ir vaikas vaikščioja tiltu.

Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 2;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 135.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Pēters Brūveris

jūnijs

dīkodamās Dieva putne vakar čalojusi manī tā kā sapnis zuda, tā kā Čaka sudrabotā pulksteņķēde jēga, siela, varbūt сила kas tur iz dzeloņdzelmes cila ozolstubru augšup slija šamaņbērns pie lizdas bija trim slidin šķērsin skriemeļiem klusi perina putne

Fabijoniškės–Vilnius–Fabijoniškės, 2002.VI.12–14



Vladas Braziūnas

birželis

dykinėjanti Dievo paukštė vakar čiauškėjus many dingo kaip sapnas, kaip sidabrinė Čako grandinė jēga, siela ar сила kas ten iš gylio kyla ąžuolo stuburu kopia šamano vaikas prie lizdo trim slidžiais skersinėtais slanksteliais tyli perinti paukštė

Fabijoniškės–Vilnius–Fabijoniškės, 2002.VI.12–14

Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 63.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Pēters Brūveris

homo viator

gulēja svaigi uzartos laukos, līdzās miega un tumsas ieskautam ceļam, izgāja līdzenumā kā sapnī, miklām purslām atgūstot sakņu dzīvību vārda ceļš pār lūpām, taipus, straujas balsis ar ziemeļaustrumu vēju kliedza visās valodās dūņainā tumsā vētras sagrābta kuģa brakšķi, visredzoša vārda dziļi dzelmīgais augājs klusums trīcina viņa būtnes visslēptākās šķiedras, acis izpeldinātas jūŗās un miglas vālu plašumos kur dzimtin dzimst zibeņi, vai arī rudens lapu nāves čaukstoņa ugunī kaļķakmens mājoklis, miljoniem molusku, divas māsas sēd uz pūralādes, uz pamatiem vai uz kāpnēm un pamatus pāraug liepas

6.V 1991. – 7.IV 1996. (Lieldienas)

Vladas Braziūnas

homo viator

gulėdavo šviežiai suartuose laukuose, palei kelią apstotą miego ir tamsos, į lygumą įžengdavo kaip į sapną, drėgnomis prusnomis atgaudavo šaknų gyvybę žodžio kelias per lūpas, anapus, lakūs balsai su šiauraryčiu vėju kliegė visomis kalbomis dumblinoje tamsoje audros pagauto laivo traškesys, visa reginčio žodžio dugno augmenija tyla paslapčiausias jo būtybės skaidulas virpina, akys išmaudytos jūrų, banguojančio rūko platybėj kur gimsta vis gimsta žaibai, ar rudenio lapų mirties kuždesys ugnyje būstas iš kalkių akmens, milijonų moliuskų, dvi seserys sėdi ant kraičio skrynios, pamatų ar ant laiptų ir pamatus perauga liepos

1991.V.6–1996.IV.7 (Velykos)

Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. - P. 56.

Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Pēters Brūveris

mātes portrets

mirusī māte atgriežas pie sava bāreņa redz, kā slamstinās lietus nerodot vietu, kā šļācas pa nogāzi lejup kā Kairēnu ciema mežsargs, pagājušā gadsimtā gleznots brien pa mūžīgām debesīm, kur mēness joprojām redz uzplaukušas žīdietes portreju un aiz blāvā lietus šķidrauta jaunas zemnieces sejiņu starp Pūpolsvētdienas verbām viņas skumst noburtas, svētību saņēmušas -- vai gan laime novērsusies arī no viņām? -- Baltupju egle, māsa un sieva, tak nomirusi jau trešajā naktī pēc atdzimšanas sapņo vienus un tos pašus dzeltenos murgus celmu saulītes smilkst zem sodrējainā sniega Dievs, nenospied ar savu klinti, lai zem krustu saulītēm varu pamosties ar lāsošiem egļu sveķiem, vai gan, tu prasi, visu ceļu vien lijis un lijis? nevienu, sērdienīt, netiesā un ne pret vienu zobenu netrin paliek vien sarkana rugāja patiesība pēc pļaujas, vien zobu un pietūkušu lūpu kaktiņu sākotne, lija tie lieti un līs, nevari, dēls, viņus nemīlēt manu portretu pazīs, suns no paletes izlaizīs

Vladas Braziūnas

motinos portretas

mirusi motina grįžta pas savo našlaitį regi, kaip šlaistosi lietūs be vietos, kaip garma nuo šlaito kaip eigulys iš Kairėnų, praėjusiam amžiuj tapytas brenda per amžiną dangų, kur mėnuo dar regi pražydus žydės portretą ir blyškią per lietų valstietės mergaitės galvutę su verbomis dar iš Lukiškių turgaus Kaziuko liūdi užburtos, palaimintos, laimė nejau ir nuo jų nusisuko Baltupių eglė sesuo ir žmona, o numirusi trečiąją parą po atgimimo sapnuoja viena vis tą patį geltoną košmarą žviegia saulutės kelmų iš po suodino sniego šalpusnių Dieve, uola neprislėk, kad po kryžių saulutėm nubusčiau varvarčiom eglės sakais, tai, sakai, visą kelią ir lijo nieko, našlaiti, neteisk ir prieš nieką nešveisk kalavijo lieka teisybės tenai vien raudonos ražienos po pjūčiai ištakos vien iš dantų, iš sutinusių lūpų kampučių tvino tie lietūs ir tvins, negali jų, sūnau: nemylėti mano portretą pažins, šunimi išlaižys iš paletės

Radviliškis–Fabijoniškės, 1995.IV.15–1996.III.26

Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – P. 91.

Syndicate content