Į pradžią

Knuts Skujenieks


* * *


tēvu zeme, tēvu zeme mūsu gods un mūsu sods mūsu bēdām mūsu pēdām likteņa un laimas dots tēvu zeme, tēvu zeme šeit mums ziedēt šeit mums pūt kaut vai peklē laimi meklē mūžam citas nedabūt tēvu zeme, tēvu zeme visos kaulos tevi just skaļi dzimstot klusi rimstot te pat nāvē nepazust

1999

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 248;
Skujenieks, Knuts. Mūsu dzīve nokalpotā: 1996–2005. – Rīga: Nordik, 2007. – Lpp. 71;
Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja, vēstules, miscelāniji. – Rīga: Nordik, 2008. – Lpp. 76.

Knuts Skujenieks

* * *


tėviškėlė tėviškėlė mūs garbė ir mūs našta mūsų bėdai mūsų pėdai laimos ir lemties skirta tėviškėlė tėviškėlė čia žydėti mums ir pūt nors ir pragare ieškotum laimės jau kitos nebus tėviškėlė tėviškėlė savo kaulais ją pajust skardžiai gimstant tykiai rimstant čia ir miręs nepražus

1999

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 249.

Knuts Skujenieks


* * *


es nederu pie skolotājiem pie garā stipriem miesās vājiem un ne pie džentmeņiem veciem ar staltiem stīvinātiem plepiem es vienā partijā ar tiem ko sauc par veciem mērkaķiem

1999

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 244;
Skujenieks, Knuts. Tagad es esmu Aleksandrs. – Rīga: Neputns, 2006. – Lpp. 7;
Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja, vēstules, miscelāniji. – Rīga: Nordik, 2008. – Lpp. 111.

Knuts Skujenieks

* * *


prie mokytojų nėr man vietos kur kūnai bliūškūs dvasios kietos prie džentelmenų išmintingų pakeltapečių ir stotingų toje aš partijoj kur žmonės vadinami senom beždžionėm

1999

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 245.

Knuts Skujenieks


* * *


es uzmanīgi domāšu par tevi es ļoti lēnām domāšu par tevi par tevi bezmiegā par tevi miegā es ļoti klusu domāšu par tevi es ļoti ļoti domāšu par tevi jo tas ir vienīgais kas man vēl pieder

1998

Skujenieks, Knuts. Mūsu dzīve nokalpotā: 1996–2005. – Rīga: Nordik, 2007. – Lpp. 46;
Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 236;
Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja, vēstules, miscelāniji. – Rīga: Nordik, 2008. – Lpp. 65.

Knuts Skujenieks

* * *


aš švelniai vis apie tave galvosiu labai iš lėto vis apie tave galvosiu apie tave per nemigą ir miegą aš tylutėliai vis apie tave galvosiu labai labai apie tave galvosiu nes man tik viena tai dabar belieka

1998

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 237.

Knuts Skujenieks


* * *


Tas nav cilvēka liktenis – Dzīvot starp “bija” un “būs”, Sēdēt uz akmens un gaidīt To balsi, kas pasauks mūs. Tas nav cilvēka gods – Lidot tumsā, kas saldē un šķir, Kur atstāti visi vārdi Un atņemts vienīgais “ir”. Tas nav cilvēka cieņa – Kaulos nebrīves mitrumu krāt, Aprast, paļauties, pierast, Neprast un nezināt.

1965

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 48–49;
Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 36.

Knuts Skujenieks

* * *


Nėra juk žmogui taip likta – Gyvent tarp „buvo“ ir „bus“, Sėdėt ant akmenio, laukti To balso pašauksiant mus. Nėra juk žmogui garbu – Per tamsą, kur šaldo ir skiria, lėkti, Kur žodžiai visi palikti, Bet vienas „yra“ išplėštas. Nėra juk žmogui oru – Kauluos drėgmę nelaisvės kaupti, Kliautis, įprast, apsiprast, Nesuprast ir nesusigaudyt.

1965

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 37.

Knuts Skujenieks


Lu Ši-kaņa rokas

Te tas nebij, tas bij Ķīnā... (J. Rainis) Stāsts ir iss. Pianistam Salauza rokas. Salauza Pasaules Revolūcijas un Gaišās Nākotnes vārdā. Saka, ja dieviem griboties ēst, esot vajadzīgs upuris. Un pianistam salauztas rokas ir vienīgā lojalitāte, ja vispār cilvēks var būt kaut cik lojāls pret badīgu elku. Kaur arī neesmu ne ķīnietis, un ne pianists, Lu Ši-kaņ, Es šo to zinu Par elkiem Un elku dievību.

1967

Skujenieks, Knuts. Sēkla sniegā. – Rīga: Liesma, 1990. – Lpp. 103;
Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 316.

Knuts Skujenieks

Lu Ši-kanio rankos

Čia to nebuvo, tai buvo Kinijoj… Rainis Istorija trumpa. Pianistui Sulaužė rankas. Sulaužė Pasaulinės Revoliucijos ir Šviesios Ateities vardan. Sakoma, jei dievai įsinori valgyt, reikią aukos. Ir pianistui sulaužytos rankos tėra vienintelis lojalumas, jei apskritai žmogus gali būt bent kiek lojalus dygiam stabui. Nors ir nesu nei kinas, nei pianistas, Lu Ši-kani, šį tą išmanau apie stabus ir stabų dievybę.

1967


Knuts Skujenieks


Poga


Kā ķirsis, kurš galotnē sargā Pēdējo pārpalikušo ogu, – Tā es sargāju sadilušajā kreklā Vienu vienīgu pogu. Kad vairs nav ne suvenīru, ne cerību Un kad nasta kļūst aplam grūta, Es azotē paknibinos par pogu, Kura ir tevis šūta. Par spīti gadiem un badiem, Par spīti sniegiem un miegiem, Tu mani piediegusi caurumainajai dzīvei Ar mīlestības un mūžības diegiem. Nakts dienu pieveikusi. Es raugos Vienā vienīgā gaišā logā. Tas nav logs. Mūžs mans uz krūtīm deg Tevis iešūtā pogā.

1964

Skujenieks, Knuts. Sēkla sniegā. – Rīga: Liesma, 1990. – Lpp. 10;
Skujenieks, Knuts. Līdz kailai rokai: dzejas izlase. – Rīga: Zvaigzne, 1995. – Lpp. 20. – (Skolas bibliotēka);
Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 303;
Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 28;
Skujenieks, Knuts. Poga [eilėraštis ir jo vertimai į 33 kalbas]. – Rīga: Neputns, 2011.

Knuts Skujenieks


Saga


Kaip vyšnia, kur viršūnėj uogą, Paskutinę užsilikusią, saugo, – Taip aš saugau marškinių sunešiotų Vieną vienintelę sagą. Kai nebėr jau nei vilčių, nei suvenyrų, Ir kai per sunki našta jau lenkia, Aš užanty paknyburiuoju sagą, Įsiūtą tavo rankų. Apmaudui meto ir bado, Sniego ir miego pykčiui Tu prisiuvus mane prie akyto gyvenimo Meilės ir amžinybės dygsniais. Naktis įveikė dieną. Žiūriu į langą, Vienintelį, kuriame šviesa dega. Ne į langą. Į gyvastį man ant krūtinės, Tavo įsiūtą į sagą.

1964

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 29;
Skujenieks, Knuts. Poga [eilėraštis ir jo vertimai į 33 kalbas]. – Rīga: Neputns, 2011. – P. 19;
Literatūra ir menas. – 2011. – Rugsėjo 16. – P. 1. – Su eilėr. pristat. – Prieiga internetu (žiūrėta 2011.IX.21): http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3345&kas=straipsnis&st....

Knuts Skujenieks


Vārds bez vārda


no viduča no klusuma no paša kodoliņa lai iet līdz tevīm un lai grimst visdziļākajā ziņā pēc kura runāt iesākšu pirms kura runāt beigšu tas vārds ko mūžam gribēšu un mūžam nepateikšu

1968

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 232.

Knuts Skujenieks

Žodis be žodžio


iš vidurio iš tylumos iš pačio branduolėlio te eis tavin ir te įgrims giliausiojon esmėn jis po jo kalbėt pradėsiu aš prieš jį kalbėt nustosiu to žodžio trokšiu visąlaik ir niekad nebylosiu

1968


Knuts Skujenieks


Neliels sentiments


dzidracainais kaķēns no runču valstības kad tu uztrausies man uz skausta tad es zinu ka esmu vajadzīgs cilvēks mazais glupiķi tu pat akmeni atbruņo un pataisi mīkstu to akmeni kas stāv krūtīs tos abus akmeņus labā acī un kreisā acī un to kas uz mēles laiks pataisīs tevi par apātisku un tizlu tēviņu un mani atkal par akmeni bet ne pavisam jo runču valstība visai liela un dzimstība pārsniedz mirstību

1968

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 222.

Knuts Skujenieks

Nedidelis sentimentas


giedraaki kačiuk iš katinų viešpatystės kai užsiropšti man ant sprando žinau kad esu reikalingas žmogus mažas kvailiuk tu net akmenį nuginkluoji ir padarai minkštą tą akmenį kurs ant krūtinės abudu tuos akmenis dešinėj aky ir kairėj aky ir tą kurs ant liežuvio laikas padarys iš tavęs apatišką ir vangų patiną o iš manęs vėl akmenį bet ne visai nes katinų viešpatystė didžiulė ir gimstamumas persveria mirštamumą

1968


Vladas Braziūnas


No lietuviešu valodas atdzejojis Pēters Brūveris

<br/>baltu valodas

baltu locījumi baltloči pār valodas asfaltu liecas zem asfalta saknes tiecas līdz uzzaļo valodas rasmē šņākdami izsprāgst līdzskaņi krēslā mēnesnīcā un dienā lai varētu viņus lai izzagtu caur sagrautu latvju sienu ar sēļu sielejiem taranē kāpjošais akuzatīvs līdz grīvas rīklei cērt lielupi bet dvēseles tālāk plīv gan lauztiem, gan īsiem akcentiem piebirst priedaiņu dziedamie panti caur valodas asfaltu, granti melnas baltu laiviņas iŗas

Fabijoniškės, 1998.III.31–VI.10; atdzejots: Kalēji, 2008.VI.16

Dzīvās baltu valodas / Sastādījusi Dace Markus. – Jelgava: Rasa ABC, 2008. – Lpp. 37.

Vladas Braziūnas


baltų kalbos

baltų linksniai baltalinksniai ant kalbos asfalto linksta po asfaltu šaknys tvinksi žalumos kalba pritvinksta sprogsta priebalsiai ir švokščia prieblandoj ir mėnesienoj kad galėčia, juos išvogčia išsprogdinčia latvių sieną sėlių sieliais taranuočia tvirtagalis galininkas kirsčia lielupę lig žiočių bet didžiosios linkin sminga ir laužtinės, ir trumpinės byra priedainės, pušynės per kalbos asfaltą, žvyrą juodos baltų valtys irias Priedaine (lat.) – „pušynas“, „pušynė“.

Fabijoniškės, 1998.III.31–VI.10

Braziūnas Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 27;
Dzīvās baltu valodas / Sastādījusi Dace Markus. – Jelgava: Rasa ABC, 2008. – Lpp. 36;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 200. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.17) eilėraštį skaito Kęstutis Nastopka;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – Paskutinis (4) kn. virš. p.;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – P. 22.

Marts Pujāts


* * *


silti mikls dvielis ap taviem sāniem kā es kā vienmēr es tikai caur redelēm redzu kā tu atspiedies pret estrādes redelēm tad atkusnis un visam atkūstot atkūst estrādes un aizpeld tu aizpeldi uz estrādes gabala un aizrautīgi stāvi jo tu esi no dziesmas bet es cimdiņa sunīts redelēs ieķēries tad tu sabīsties un uzkāp kokā un sabīsties un vairs netiec lejā kā kaķis netiek lejā no koka bez zariem kā kaķis netiek lejā no koka ar diviem galiem un tu lec dvielī

« first‹ ankstesnis123456789…kitas ›paskutinis puslapis »
Syndicate content