Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai

Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai [ir jų vertimai į hebrajų ir lietuvių kalbas] / Ališanka, Eugenijus; Braziūnas, Vladas; Dekšnys, Vytautas; Nitzan, Tal; Paliulytė, Sonata; sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Tarptautinių kultūros programų centras, 2009. – 116 p. – Lietuvių ir hebrajų kalbomis

 

EVENTS AT THE 24TH JERUSALEM INTERNATIONAL BOOK FAIR

Wednesday

18.02.2009  15.00–16.00 Poetry readings: Vladas Braziūnas, Eugenijus Ališanka, Sonata Paliulytė, Tal Nitzan. Language: Lithuanian and Hebrew. Place: Lithuanian Stand (stand number: 521)

 

Lietuvių knygos Jeruzalės mugėje

Centrinėje Jeruzalės „Convention" centro dalyje įsikūrusiame nacionaliniame stende, sumanytame ir įrengtame dailininko Sauliaus Valiaus, eksponuota daugiau kaip 300 knygų, atskleidžiančių mūsų grožinės, vaikų ir jaunimo literatūros esatį, judaikos, istorijos, mokslo bei kalbos tyrimus. <...> Mugėje įvyko devyni lietuviški renginiai. Per literatūros skaitymus savo kūrybą pristatė Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Grigorijus Kanovičius, Herkus Kunčius, Sigitas Parulskis, Sonata Paliulytė, Tomas Venclova, Markas Zingeris.

<...> Nemažo, nors menkesnio nei derėjo, susidomėjimo sulaukė lietuvių ir hebrajų kalbomis išleistos knygos "Penki langai į sodą" pristatymas. „Greičiausiai, tai buvo vienintelis mugės renginys, kuriame Lietuva save pristatė hebrajų kalba", - LŽ sakė mugėje dalyvavusi poetė ir aktorė S. Paliulytė. Į šią knygą sugulė keturių lietuvių autorių ir Izraelio poetės Tal Nitzan eilėraščių vertimai. Dvikalbio rinkinio idėja jo sudarytojui V. Braziūnui kilo po to, kai praėjusį rudenį Druskininkuose, tarptautinėse poezijos vertimų dirbtuvėse, be kitų, dalyvavo ir hebrajiškai rašanti T. Nitzan. Lietuviai vertė žydų poetės kūrybą, o ši - lietuvių. S. Paliulytei buvo šiek tiek apmaudu, kad mugėje nebuvo deramai pareklamuotas rinkinio savitumas. „Mano nuomone, lietuvių dalyvavimui trūko reklaminės įkrovos. Tačiau lankytojai domėjosi mūsų šalimi, daug apie ją klausinėjo. Dalyvauti mugėje buvo tikrai verta", - tikino poetė.


Klusas, Mindaugas. Lietuvių knygos Jeruzalės mugėje // Lietuvos žinios. – 2009. – Kovo 5. – P. 12. – Iliustr.: 2 Vlado Braziūno nuotr. – (Kultūra & menas). – Prieiga internetu (žiūrėta 2009.III.26): http://www.lzinios.lt/lt/2009-03-05/kultura_ir_menas/lietuvi...

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Apmaudingais laikais

Mudu akis į akį, nugaras atsukę pasaulio negandoms. Už mūsų akių ir užtrauktų mūsų užuolaidų iškart karščio tuštmė ir karas, besiplečiantys. Karščio, kuris numalš pirmiausia, lengvas vėjas nesugrąžins užmuštų paauglių nei atgaivins gyvųjų rūstybę. Tik jei jis vėluoja, ugnis pakils, gilūs vandenys negali užgesinti, ir t.t.* Mūsų rankos, jos irgi, subjauros vien tik mūsų kūnus: mes esam maža minia, įakinta kąsti, stverti, užsibarikaduoti lovoj, tuo tarpu kai ozone virš mūsų galvų pašaipi šypsena plečias.

*Giesmių giesmės knyga 8, 7: „Gilūs vandenys negali užgesinti meilės / nė potvyniai – jos paskandinti“.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Colette Salem) – gyvai bendradarbiaujant su autore.


Tal Nitzan טל ניצן

בימי כּוֹלֵרה

פָּנֵינוּ זֶה לְזֶה, גַּבֵּנוּ לְפֻרְעָנֻיּוֹת הָעוֹלָם. מֵאֲחוֹרֵי הָעֵינַיִם וְהַוִּילוֹנוֹת הָעֲצוּמִים, בְּבַת אַחַת שָׁרָב וּמִלְחָמָה. הַשָּׁרָב יָפוּג רִאשׁוֹן, רוּחַ קְלוּשָׁה לֹא תָּשִׁיב אֶת הַנְּעָרִים הַיְּרוּיִים, לֹא תַּצֵן אֶת חֲרוֹן הַחַיִּים. הַבְּעֵרָה גַּם אִם תִּתְמַהְמֵהַּ בּוֹא תָּבוֹא, מַיִם רַבִּים לֹא יְכַבּוּ וכו', גַּם יָדֵינוּ שֶׁלָּנוּ אָרְכָּן יָפֶה רַק לְגֵוֵנוּ: אֲנַחְנוּ הָמוֹן קָטָן מוּסָת לְהִלָּפֵת לְהִתְנַשֵׁך לְהִתְבַּצֵּר בַּמִּטָּה שָׁעָה שֶׁבָּאוּזוֹן מֵעָלֵינוּ מִתְרַחֵב חִיּוּךְ לַעֲגָנִי.

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Prisimenu Ettie Hillesum*

Ji tavęs dar paklaus pakuždom „Kam sielvartauti iš anksto“ kai gabenama bus iš Vesterbruko Osvenciman vagone numeris 12 „Turėjo būt išnaikintos kaip blusos šios smulkutės baimės dėl ateities“ kaip kad jos ateitis veržias į ją kad ją sunaikintų? Gal turėčiau palaukt, pasitraukti o gal paklausti antraip „Kam džiaugtis iš anksto“ kaip greitai geltonais kvadratais gyvenimo bėgu kadais įsiminusiais, atitolusiais šįvakar man vėl atsivėrusiais kad jau savaip įeit ar išeiti galėčiau kolei paika laimės viltis svyrinėja tartum per didelis pilnas vandens ąsotis man ant galvos

* Ettie Hillesum – olandė mergina, nužudyta Osvencime.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.


Tal Nitzan טל ניצן

אני נזכרת באֶתִי הִילֶסוֹם ברחוב יהושע בן-נון

 
הַאִם עוֹד לַחֲשָׁה "דַּיּוֹ לְיוֹם צָרָתוֹ" כְּשֶׁיָּצְאָה מִוֶסְטֶרְבְּרוּק בְּקַרוֹן מִסְפָּר 12, "יֵשׁ לְהַדְבִּיר אוֹתָן כְּמוֹ פַּרְעוֹשִׁים אֶת הַדְאָגוֹת הַקְטָנוֹת לֶעָתִיד" כְּשֶׁאָץ אֵלֶיהָ הֶעָתִיד לְהַדְבִּירָהּ? אוּלַי מוּטָב לִי לַעֲצֹר, לָסֶגֶת אוֹ לְפָחוֹת לְשַׁנֵּן "דַּיּוֹ לְיוֹם שִׂמְחָתוֹ" מוּל רִבּוּעֵי הַחַיִּים הַצְּהֻבִּים שֶׁפַּעַם רָחֲקוּ וְנֶאֶטְמוּ וְהַלַּיְלָה הֵם נִפְתָּחִים לְפָנַי שֶׁאָבוֹא וְאֵצֵא מֵהֶם כִּרְצוֹנִי וְצִפִּיָּה נִבְעֶרֶת לְאֹשֶר מִתְנַדְנֶדֶת כְּמוֹ כַּד גָּדוֹל מִדַּי עַל רֹאשִׁי

(חיים כרותים", יומנה של אתי הילסום 1943-1941, (כתר 1985"

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Paprastas vakaras

Mūsų vakaro poilsis būna lengvas ir pilnas gerumo. Šiandien raudonos salotos ir mišrainė su svėrėm, šparagai su garstyčiom, rudosios kriaušės ir gabalas sūrio. Galbūt iš rūsio Merlot. Tu nusiprausi, aš nušluostysiu, užgesinsim visur, išskyrus mažytę švieselę prie lauko durų. Paduosu tau švarką, aksominį ir su rumbeliais, uždėsi man ant peties lininę kaklaskarę. Ruduo šiemet švelnus, bet šaltas vėjas vakarop pakyla nuo upės. Tamsa gaivi ir kvapni po dviem sodo citrinmedžiais, o gatvėj šviesa judri ir žydra, ir naktis neužeina veik lig pat dešimtos. Katė Saša striuoktelės ant sienelės, kad paskutinįsyk būtų paglostyta. Paskalis pralenkęs mus nubėgs šlubčiodamas kaip gauruotas šešėlis ligi kaštonų alėjos, savo narsos ribos, čia jis mus lodamas ir paleis. Nenusakomai žaliai švyti seno tilto samanos gatvės gale, mūsų pėdos pripratusios prie pilkų aikštės akmenų, įsitaisom užstalėj veidu į gatvės žibintų mirgesį, jų šviesoje sienelę ir bokštelius. Verbènos antpilo man, po stiklelį anyžių tau ir Žoržui, tylumos palaima trise. Prieš grįždamas už baro, prie stalo jis pasibus kaip slaptavietėj, dvi mažosios nuodėmės, bet jos neperžengs mūsų namų slenksčio: cigaretė iš švarutėlės Žoržo prijuostės kišenės, viena mudviem abiem, ir vakarinis laikraštis. Viduriniame puslapy dar viena žinia apie pasaulio žiaurumą. Galvà liūdnai palinguos apstulbinta keršto aklystės, griovybos įniršio ten, au Proche-Orient*. Pasitaiko, kad nuotrauka kelia man šiurpą. Užversi laikraštį, paglostysi mano ranką ir man priminsi: toli. Toli. Rytoj sekmadienis. Rožės išsikerojo, laukinės, reikia jas apkarpyti, paskui vidurdienio turgus, rudalukščių kiaušinių, obuolių, ir nepamirškim kardelių ir levandų muilo. Grįžtant, kely, bálta pereina į violetą. Dvi knygos kantriai sau guli lovos galvūgaly, ir iki rytdienos kantriai laukia terasoje sodo žirklės, tavo geltono plastiko pirštinės, manosios – žydras dangus, šiaudų skrybėlė, sudriskusi, ištikima.

* Artimuosiuose Rytuose. Išskirti žodžiai originale prancūziški. – Vert.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.


Tal Nitzan טל ניצן

ערב רגיל

קַלּוֹת וּמֻקְדָּמוֹת אֲרוּחוֹת הָעֶרֶב שֶׁלָּנוּ. הַיּוֹם חַסָּה אֲדֻמָּה וְרוֹקֵט בְּוִינֶגְרֵט, כְּרֵשָׁה בְּחַרְדָּל, אַגָּסִים חוּמִים וּפְרוּסַת בְּרִי. אוּלַי מֶרְלוֹ מֵהַמַּרְתֵּף. תָּדִיחַ, אֲנַגֵּב, נְכַבֶּה הַכֹּל חוּץ מִמְּנוֹרַת הַמָּבוֹא הַקְּטַנָּה. אוֹשִׁיט לְךָ אֶת זָ'קֶט הַקּוֹרְדֶרוֹי, תָּנִיחַ אֶת צְעִיף הַשִּׁיפוֹן עַל כְּתֵפַי. הַסְּתָו עֲנֹג הַשָּׁנָה, אֲבָל צִנָּה עוֹלָה מֵהַנָּהָר בָּעֲרָבִים. קְרִירָה וּבְשׂוּמָה הָאַפְלוּלִית מִתַּחַת לִשְׁנֵי עֲצֵי הַלִּימוֹן בַּגַּן אַךְ בָּרְחוֹב הָאוֹר כָּחֹל וְעַז וְלֹא יֶחְשַׁךְ עַד עֶשֶׂר. סָשָׁה הַחֲתוּלָה תִּקְפֹּץ עַל גֶּדֶר הָאֶבֶן לְלִטּוּף פְּרִידָה, פַּסְקַל יָרוּץ לְפָנֵינוּ הָלוֹך וְצָלוֹעַ כְּצֵל מְתֻלְתָּל עַד שְׂדֵרַת הָעַרְמוֹנִים, גְּבוּל גְּבוּרָתוֹ, שָׁם יִפָּרֵד בִּנְבִיחָה. יְרֹק הָאֵזוֹב שֶׁאֵין דּוֹמֶה לוֹ זוֹרֵחַ עַל הַגֶּשֶׁר הָעַתִּיק בִּקְצֵה הַשְּׂדֵרָה, רַגְלֵינוּ הַמֻּרְגָּלוֹת בְּאַבְנֵי הַכִּכָּר הָאֲפֹרוֹת, הַשֻּׁלְחָן הַמַּשְׁקִיף אֶל זַהֲרוּרֵי הַפָּנָסִים הַדּוֹלְקִים כְּבָר בַּחוֹמָה וּבַצְּרִיחִים. תֵּה לוּאִיזָה לִי, כּוֹסִית אָנִיס לְךָ וּלְז'וֹרְז', נֹעַם הַשְּׁתִיקָה בִּשְׁלשָׁה. בְּטֶרֶם יָשׁוּב אֶל הַדֶּלְפֵּק יַשְׁאִיר עַל הַשֻּׁלְחָן כְּמוֹ בִּגְנֵבָה אֶת שְׁנֵי הַחֲטָאִים הַקְּטַנִּים שֶׁלֹּא יֶחֱצוּ אֶת סַף דַּלְתֵּנוּ: סִיגַרְיָה אַחַת לִשְׁנֵינוּ מִכִּיס סִנָּרוֹ הַצָּחוֹר, וְעִתּוֹן הָעֶרֶב. בְּעַמּוּדֵי הָאֶמְצַע עוֹד פֶּרֶק בְּדִבְרֵי יְמֵי תּוֹעֲבַת הָעוֹלָם. נָנוּד בְּצַעַר וּבְהִשְׁתָּאוּת עַל טֵרוּף הַנָּקָם, עַל חֲמַת הַהֶרֶס au Proche-Orient. יֵשׁ וְתַצְלוּם יְשַׁלֵּחַ בִּי צְמַרְמֹרֶת. תִּסְגֹּר אֶת הָעִתּוֹן, תְּלַטֵּף אֶת יָדִי וְתַזְכִּיר: רָחוֹק. רָחוֹק. מָחָר יוֹם רִאשׁוֹן, הַוְּרָדִים צָמְחוּ פֶּרֶא, לִגְזֹם, וְשׁוּק הַצָּהֳרַיִם, בֵּיצִים שְׁחֻמּוֹת, תַּפּוּחִים, וְאַל נִשְׁכַּח גְּלַדְיוֹלוֹת וְסַבּוֹן לָוֶנְדֶר. בַּדֶּרֶךְ חֲזָרָה הַכָּחֹל מַסְגִיל. מְחַכִּים שְׁנֵי הַסְּפָרִים לְצִדֵּי הַמִּטָּה, מְחַכִּים עַד מָחָר בַּמִּרְפֶּסֶת הַמַּזְמֵרָה, כִּפְפוֹת הַגּוּמִי הַצְּהֻבּוֹת שֶׁלְּךָ, הַתְּכֻלּוֹת שֶׁלִּי, כּוֹבַע הַקַּשׁ הַמְּמֹרְטָט, הַנֶּאֱמָן.

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Kuklumas

Nieko nėra kukliau kaip kirčiai, skirti kitiems; niekas negraso mažiau nei pasotintos sielos ramybė. Pralaimėjimas jų akyse yra nebylus, jų rankos nukarusios nejuda. Kokia maloni tyla, pertraukiama tik cypaus ir šaižaus garso, trikdančio ypač rytą, bet tą garsą lengvai nuslopina raminamas laikraščių puslapių šiugždesys. Dar prieš palaidojami griuvėsiuose jie pranyks priede apie rytdienos spektaklius, puspilniame kavos puodely, trankomose duryse, mūsų tvirtuose namuose.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Colette Salem) – gyvai bendradarbiaujant su autore.

Tal Nitzan טל ניצן

דבָר שקֵט

אֵין דָּבָר שָׁקֵט יוֹתֵר מֵהַמַּכּוֹת הַנִּחָתוֹת עַל אֲחֵרִים, אֵין אִיּוּם קָטָן יוֹתֵר עַל מְנוּחַת הַנֶּפֶשׁ הַשְּׂבֵעָה. הַתְּבוּסָה בְּעֵינֵיהֶם אִלֶּמֶת, זְרוֹעוֹתֵיהֶם נִשְׁמָטוֹת בְּשֶׁקֶט. אֵיזוֹ דְּמָמָה נְעִימָה. מִלְּבַד צְלִיל דַּקִּיק נוֹקֵב, טוֹרֵד בְּעִקָּר בַּבֹּקֶר אַךְ נִתַּן לְעִמְעוּם בְּקַלּוּת בָּאִוְשָׁה הַמַּרְגִּיעָה שֶׁל דַּפֵּי הָעִתּוֹן. בְּטֶרֶם יֵעָרְמוּ עֲלֵיהֶם חֳרָבוֹת כְּבָר יִקָּבְרוּ תַּחַת מוּסָף הַבִּדּוּר כּוֹס הַקָפֶה הַמְלֵאָה לְמֶחֱצָה הַדֶּלֶת הַנִּטְרֶקֶת בְּבֵיתֵנוּ הָעוֹמֵד עַל תִּלוֹ.

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Malonė

Nenumalšinsi alkano vargšo pažeminimo ir neužgesinsi deginančio keršto troškimo nei savo kūnu apsaugosi namų, kurie griaunami, ir mažos mergaitės, kylančios per audrą dangun, karietos nepagausi nei švelniai nuleisi ją žemėn – nesunaikinsi Piktosios dvasios galybės. Tad grįžki savęsp, eik pas savąjį draugą, savo vienatinį, kurį myli*, gelsvon jo akių pjūvio malonėn, ir paslėpk savo veidą jo kaily. Glamonė vienatinio pasaulyje katino.

* Pradžios knyga 22, 2: „Imk savo sūnų, savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį myli“.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Colette Salem) – gyvai bendradarbiaujant su autore.


Tal Nitzan טל ניצן

חסד

אֶת עֶלְבּוֹן רַעֲבוֹנוֹ שֶׁל הֶעָנִי לֹא תְּפַיֵּס וְאֶת תְּשׁוּקַת הַנּוֹקֵם הַיּוֹקֶדֶת לֹא תְּשַׁכֵּךְ וְעַל הַבַּיִת הַמִּתְנַתֵּץ בְּגוּפְךָ לֹא תָּגֵן וְאֶת עֶגְלַת הַתִּינֹקֶת הָעוֹלָה בִּסְעָרָה לֹא תִּבְלֹם וְתוֹרִיד אַרְצָה בְּרֹךְ וְאֶת מֶמְשֶׁלֶת הָרֶשַׁע לֹא אַתָּה תְּכַלֶּה מִן הָאָרֶץ עֲשֵׂה אֵפוֹא לְבֵיתְךָ לֵךְ אֶל אוֹהֲבְךָ אֶל יְחִידְךָ אֶל הַתְּחִנָּה הַצְּהֻבָּה בַּחֲרַכֵּי עֵינָיו וּכְבשׁ אֶת פָּנֶיךָ בְּפַרְוָתוֹ. לִטּוּף אֶחָד לְחָתוּל אֶחָד בָּעוֹלָם.

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Nuvalkiota dainelė

Neieškojau savo vaikystės namų Buenos Airėse – Ko man klaidžioti gatvėm, vadinamom jau kitaip, trikdyti senas poras ar užsimiegojusį paauglį, kad žvilgtelčiau be pavydo į prietamsos kambarius, kur kitados jau buvo man miegamieji, bet kuriuose, šiaip ar taip, savęs nebeprisimenu – Ne, atsisakau tariamo ilgesio malonės, kokiai šitiek žmonių atsiduoda, ypač, kaip man atrodo, radijo įkvėptieji, ir ypač šventiniai vakarotojai, kai vėl netikėtai paleidžia nuvalkiotą dainelę tokio vieno dainininko, jau seniai išvykusio Kanadon ir dainelę ten pavertusio nekilnojamuoju turtu. Savo gėdai, suvokiu nepamiršus nė vieno jos žodžio, jaunatviškai aistringai juos išdainuodavau, nejausdama beskonybės, sklindančios iš kiekvienos eilutės, ir virpu laukdama skaidraus balso, va įsiliesiančio dainon, ir nėra jisai koks mano vaikystės vaiduoklis, nes tas balsas – mano dukrytės.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.

Tal Nitzan טל ניצן

להיט

אֶת בֵּית יַלְדוּתִי בְּבּוּאֶנוֹס אָייְרֶס לֹא הָלַכְתִּי לְחַפֵּשׂ – לָמָּה אֶתְעֶה בִּרְחוֹבוֹת שֶׁכְּבָר שִׁנּוּ אֶת שְׁמָם אַטְרִיחַ זוּג קְשִׁישִׁים אוֹ נַעַר מְנֻמְנָם וְרַק אָצִיץ בְּלֹא חֶמְדָּה בַּחֲדָרִים הַחֲשׁוּכִים אֲשֶׁר כְּבָר אָז הָיוּ לִי כְּמוֹ כּוּכִים וּמִמֵּילָא אֵינִי זוֹכֶרֶת – לֹא, אֲנִי מְוַתֶּרֶת עַל חֲסָדֶיהָ הַכּוֹזְבִים שֶׁל הַנּוֹסְטַלְגְיָה שֶׁכֹּה רַבִּים הַמִּתְמַסְּרִים לָהּ, בְּעִקָּר, דּוֹמֶה, עוֹרְכֵי הַמּוּזִיקָה, וּבְעִקָּר בְּעֶרֶב חַג, שׁוֹלְפִים פִּתְאוֹם לָהִיט נִשְׁכָּח מִפִּי זַמָּר שֶׁכְּבָר מִזְּמַן עָקַר לְקָנָדָה אוֹ לְעִסְקֵי נדל"ן וּלְבֹשְתִי אֲנִי מְגַלָּה שֶׁלֹּא שָׁכַחְתִּי אַף מִלָּה מִמַּה שֶּׁשַּׁרְתִּי פַּעַם בִּדְבֵקוּת שֶׁל נַעֲרָה בְּלִי לְהָבִין אֶת הַזִּמָּה הַמְּצִיצָה מִכָּל שׁוּרָה וּמִצְטַמְרֶרֶת לְשֶׁמַע הַקּוֹל הַבָּהִיר הַמִּצְטָרֵף עַכְשָׁו לַשִּׁיר וְאֵין הוּא קוֹל הָרְפָאִים שֶׁל יַלְדוּתִי כִּי זֶהוּ קוֹל בִּתִּי.

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

* * *

Tikėtis, kad susigrąžinsime meilę, tai tikėti, kad nosinė pasivers į triušį. Taigi tikėsiu į tavo kūną. Kodėl tavo oda tokia švelni, mano mylimas? Kodėl tavo plaukai tokie ilgi ir tolimi? Stipresnė nei mano alkis tavęs mano aistra būti tavim: perkirst pasaulį grožio ašmenimis. Visos priemonės mums tarpusavy susivokti – telefonas, skaičiuotuvas, automobilis – vienas po kito sulūš. Lempos susprogsta. Tai ne toji tamsa, kurios geidžiam. Praėjo trys dienos, ir tavo veidas jau nebetikras, jis blunka kaip rašalas iš seno nemeilės laiško.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.

Tal Nitzan טל ניצן

*

לְהַאֲמִין שֶׁנַּהֲפֹךְ לְאַהֲבָה זֶה לְהַאֲמִין בְּמִטְפַּחַת מִתְגַּלְגֶּלֶת לְאַרְנָב. אַאֲמִין אִם כֵּן בְּגוּפְךָ. מַדּוּעַ עוֹרְךָ כֹּה חָלָק, אֲהוּבִי? מַדּוּעַ שְׂעָרְךָ אָרֹךְ-רָחוֹק כָּל כָּךְ? גְּדוֹלָה מֵהָרָעָב אֵלֶיךָ הַתְּשׁוּקָה לִהְיוֹת אַתָּה: לְבַתֵּר אֶת הָעוֹלָם בְּלַהַב שֶׁל יֹפִי. כָּל מַכְשִׁירֵי הַנִּוּוּט בֵּינֵינוּ – הַטֶּלֶפוֹן, הַמַּחְשֵׁב, הַמְּכוֹנִית – קוֹרְסִים אֶחָד-אֶחָד. נוּרוֹת הָאוֹר פּוֹקְעוֹת. לֹא זֶה הַחשֶׁךְ שֶׁרָצִינוּ. עָבְרוּ שְׁלשָׁה יָמִים וּפָנֶיךָ כְּבָר בְּדוּיוֹת, דּוֹהוֹת כְּמוֹ דְּיוֹ עַל מִכְתַּב אִי-אָהֲבָה יָשָׁן

Tal Nitzan טל ניצן


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Ištrauktas

Nakty jis ateina pas mane, berniukas iš sudegusio autobuso. Ištrauktas, man jis ištrauktas, kaip jam ištraukiotos rankos ir kojos, ir aš esu jo motina. Trumpas tas žodis motina, gal įstrigęs jam burnoje, kai ugnis jį prarijo. Kiaurą naktį bandau jį parvest vaikystėn, mano bučiniuose rasdavusion paguodą dėl savo sopių visų ir visų mėlynių. Ryte radijas paukštis iš automobilio skrieja mano langan klykaudamas kerštingai: jie buvo ištraukti ar ne, granata ar ne, iš virtuvės ar miegamojo, trečioji karta ar ketvirtoji, du vaikai (vai ką jie veikė ten apačioj) ar po teisybei nėščia moteris, senas kurčius ar aklas užkariautojas – tad kelkis, keliauk iš košmaro košmaran.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos – gyvai bendradarbiaujant su autore.

Tal Nitzan טל ניצן

נקרע

בַּלַּיְלָה בָּא אֵלַי הַנַּעַר מֵהָאוֹטוֹבּוּס הַמְּפֻיָּח. נִקְרָע מִמֶּנִּי שׁוּב וְשׁוּב כְּשֶׁיָּדָיו נִקְרָעוֹת מִמֶּנּוּ, וְרַגְלָיו, וַאֲנִי אִמּוֹ. מִלָּה מְהִירָה אִמָּא, אוּלַי נִפְסְקָה בְּפִיו כְּשֶׁנִּבְלַע בְּתוֹךְ הָאֵשׁ. כָּל הַלַּיְלָה אֲנִי מְנַסָּה לְהָשִׁיב אוֹתוֹ לְיַלְדוּתוֹ אֲשֶׁר יָדְעָה לְהִתְנַחֵם בִּנְּשִׁיקוֹתַי עַל כָּל מַכָּה וְחַבָּלָה. בַּבֹּקֶר צִפּוֹר הָרַדְיוֹ עוֹלָה מִמְּכוֹנִית לְחַלּוֹנִי לְצָוֵחַ נָקָם וְשִׁלֵּם: יָרוּ אוֹ לֹא יָרוּ, פָּגָז אוֹ לֹא פָּגָז, לַמִּטְבָּח אוֹ לְקִיטוֹן הַשֵּׁנָה, עַל שִׁלֵּשִׁים אוֹ גַּם עַל רִבֵּעִים, שְׁנֵי יְלָדִים (מַה הֵם עָשׂוּ שָׁם בִּכְלָל) אוֹ רַק אִשָּׁה הָרָה, זָקֵן חֵרֵשׁ אוֹ קַלְגַּס סוּמָא – קוּמִי צְאִי מִבַּלָּהָה לְבַלָּהָה.
Syndicate content