Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai
Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai [ir jų vertimai į hebrajų ir lietuvių kalbas] / Ališanka, Eugenijus; Braziūnas, Vladas; Dekšnys, Vytautas; Nitzan, Tal; Paliulytė, Sonata; sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Tarptautinių kultūros programų centras, 2009. – 116 p. – Lietuvių ir hebrajų kalbomis
EVENTS AT THE 24TH JERUSALEM INTERNATIONAL BOOK FAIR
Wednesday
18.02.2009 15.00–16.00 Poetry readings: Vladas Braziūnas, Eugenijus Ališanka, Sonata Paliulytė, Tal Nitzan. Language: Lithuanian and Hebrew. Place: Lithuanian Stand (stand number: 521)
Lietuvių knygos Jeruzalės mugėje
Centrinėje Jeruzalės „Convention" centro dalyje įsikūrusiame nacionaliniame stende, sumanytame ir įrengtame dailininko Sauliaus Valiaus, eksponuota daugiau kaip 300 knygų, atskleidžiančių mūsų grožinės, vaikų ir jaunimo literatūros esatį, judaikos, istorijos, mokslo bei kalbos tyrimus. <...> Mugėje įvyko devyni lietuviški renginiai. Per literatūros skaitymus savo kūrybą pristatė Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Grigorijus Kanovičius, Herkus Kunčius, Sigitas Parulskis, Sonata Paliulytė, Tomas Venclova, Markas Zingeris.
<...> Nemažo, nors menkesnio nei derėjo, susidomėjimo sulaukė lietuvių ir hebrajų kalbomis išleistos knygos "Penki langai į sodą" pristatymas. „Greičiausiai, tai buvo vienintelis mugės renginys, kuriame Lietuva save pristatė hebrajų kalba", - LŽ sakė mugėje dalyvavusi poetė ir aktorė S. Paliulytė. Į šią knygą sugulė keturių lietuvių autorių ir Izraelio poetės Tal Nitzan eilėraščių vertimai. Dvikalbio rinkinio idėja jo sudarytojui V. Braziūnui kilo po to, kai praėjusį rudenį Druskininkuose, tarptautinėse poezijos vertimų dirbtuvėse, be kitų, dalyvavo ir hebrajiškai rašanti T. Nitzan. Lietuviai vertė žydų poetės kūrybą, o ši - lietuvių. S. Paliulytei buvo šiek tiek apmaudu, kad mugėje nebuvo deramai pareklamuotas rinkinio savitumas. „Mano nuomone, lietuvių dalyvavimui trūko reklaminės įkrovos. Tačiau lankytojai domėjosi mūsų šalimi, daug apie ją klausinėjo. Dalyvauti mugėje buvo tikrai verta", - tikino poetė.
Klusas, Mindaugas. Lietuvių knygos Jeruzalės mugėje // Lietuvos žinios. – 2009. – Kovo 5. – P. 12. – Iliustr.: 2 Vlado Braziūno nuotr. – (Kultūra & menas). – Prieiga internetu (žiūrėta 2009.III.26): http://www.lzinios.lt/lt/2009-03-05/kultura_ir_menas/lietuvi...
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Apmaudingais laikais
Mudu akis į akį,
nugaras atsukę pasaulio negandoms.
Už mūsų akių ir užtrauktų mūsų užuolaidų
iškart karščio tuštmė
ir karas, besiplečiantys.
Karščio, kuris numalš pirmiausia,
lengvas vėjas
nesugrąžins
užmuštų paauglių
nei atgaivins
gyvųjų rūstybę.
Tik jei jis vėluoja,
ugnis pakils,
gilūs vandenys negali užgesinti, ir t.t.*
Mūsų rankos, jos irgi,
subjauros vien tik mūsų kūnus:
mes esam maža minia,
įakinta kąsti, stverti,
užsibarikaduoti lovoj,
tuo tarpu kai ozone virš mūsų galvų
pašaipi šypsena plečias.
*Giesmių giesmės knyga 8, 7: „Gilūs vandenys negali užgesinti meilės / nė potvyniai – jos paskandinti“.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Colette Salem) – gyvai bendradarbiaujant su autore.
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Prisimenu Ettie Hillesum*
Ji tavęs dar paklaus pakuždom
„Kam sielvartauti iš anksto“
kai gabenama bus iš Vesterbruko
Osvenciman vagone numeris 12
„Turėjo būt išnaikintos kaip blusos
šios smulkutės baimės dėl ateities“
kaip kad jos ateitis veržias į ją
kad ją sunaikintų?
Gal turėčiau palaukt, pasitraukti
o gal paklausti antraip
„Kam džiaugtis iš anksto“
kaip greitai geltonais kvadratais gyvenimo bėgu
kadais įsiminusiais, atitolusiais
šįvakar man vėl atsivėrusiais
kad jau savaip įeit ar išeiti galėčiau
kolei paika laimės viltis
svyrinėja tartum per didelis pilnas vandens ąsotis
man ant galvos
* Ettie Hillesum – olandė mergina, nužudyta Osvencime.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Paprastas vakaras
Mūsų vakaro poilsis būna lengvas ir
pilnas gerumo.
Šiandien raudonos salotos ir mišrainė su svėrėm,
šparagai su garstyčiom, rudosios kriaušės
ir gabalas sūrio. Galbūt iš rūsio Merlot.
Tu nusiprausi, aš nušluostysiu, užgesinsim visur,
išskyrus mažytę švieselę prie lauko durų.
Paduosu tau švarką, aksominį ir su rumbeliais,
uždėsi man ant peties lininę kaklaskarę.
Ruduo šiemet švelnus, bet šaltas vėjas
vakarop pakyla nuo upės.
Tamsa gaivi ir kvapni
po dviem sodo citrinmedžiais,
o gatvėj šviesa judri ir žydra,
ir naktis neužeina veik lig pat dešimtos.
Katė Saša striuoktelės ant sienelės, kad paskutinįsyk
būtų paglostyta. Paskalis pralenkęs mus nubėgs
šlubčiodamas kaip gauruotas šešėlis
ligi kaštonų alėjos, savo narsos ribos,
čia jis mus lodamas ir paleis.
Nenusakomai žaliai švyti seno
tilto samanos gatvės gale,
mūsų pėdos pripratusios prie pilkų aikštės akmenų,
įsitaisom užstalėj veidu į gatvės žibintų
mirgesį, jų šviesoje sienelę ir bokštelius.
Verbènos antpilo man, po stiklelį anyžių
tau ir Žoržui, tylumos palaima trise.
Prieš grįždamas už baro,
prie stalo jis pasibus kaip slaptavietėj,
dvi mažosios nuodėmės, bet jos neperžengs
mūsų namų slenksčio: cigaretė iš švarutėlės
Žoržo prijuostės kišenės, viena mudviem abiem,
ir vakarinis laikraštis. Viduriniame puslapy
dar viena žinia apie pasaulio žiaurumą.
Galvà liūdnai palinguos apstulbinta keršto aklystės,
griovybos įniršio ten, au Proche-Orient*.
Pasitaiko, kad nuotrauka kelia man šiurpą.
Užversi laikraštį, paglostysi mano ranką
ir man priminsi: toli. Toli.
Rytoj sekmadienis. Rožės
išsikerojo, laukinės, reikia jas apkarpyti, paskui vidurdienio turgus,
rudalukščių kiaušinių, obuolių,
ir nepamirškim kardelių ir levandų muilo.
Grįžtant, kely, bálta pereina į violetą.
Dvi knygos kantriai sau guli lovos galvūgaly,
ir iki rytdienos kantriai laukia terasoje sodo žirklės,
tavo geltono plastiko pirštinės, manosios – žydras dangus,
šiaudų skrybėlė, sudriskusi, ištikima.
* Artimuosiuose Rytuose. Išskirti žodžiai originale prancūziški. – Vert.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Kuklumas
Nieko nėra kukliau
kaip kirčiai, skirti kitiems;
niekas negraso mažiau
nei pasotintos sielos ramybė.
Pralaimėjimas jų akyse yra nebylus,
jų rankos
nukarusios nejuda.
Kokia maloni tyla,
pertraukiama tik cypaus ir šaižaus garso,
trikdančio ypač rytą,
bet tą garsą lengvai nuslopina
raminamas laikraščių puslapių šiugždesys.
Dar prieš palaidojami griuvėsiuose
jie pranyks priede apie rytdienos spektaklius,
puspilniame kavos puodely,
trankomose duryse,
mūsų tvirtuose
namuose.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Colette Salem) – gyvai bendradarbiaujant su autore.
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Malonė
Nenumalšinsi alkano vargšo pažeminimo
ir neužgesinsi deginančio keršto troškimo
nei savo kūnu apsaugosi
namų, kurie griaunami,
ir mažos mergaitės, kylančios per audrą dangun, karietos
nepagausi nei švelniai nuleisi ją žemėn –
nesunaikinsi Piktosios dvasios galybės.
Tad grįžki savęsp,
eik pas savąjį draugą, savo vienatinį,
kurį myli*,
gelsvon jo akių pjūvio malonėn,
ir paslėpk savo veidą jo kaily.
Glamonė
vienatinio pasaulyje
katino.
* Pradžios knyga 22, 2: „Imk savo sūnų, savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį myli“.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Colette Salem) – gyvai bendradarbiaujant su autore.
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Nuvalkiota dainelė
Neieškojau
savo vaikystės namų Buenos Airėse –
Ko man klaidžioti gatvėm, vadinamom jau kitaip,
trikdyti senas poras ar užsimiegojusį paauglį,
kad žvilgtelčiau be pavydo į prietamsos kambarius,
kur kitados jau buvo man miegamieji,
bet kuriuose, šiaip ar taip, savęs nebeprisimenu –
Ne, atsisakau
tariamo ilgesio malonės,
kokiai šitiek žmonių atsiduoda, ypač,
kaip man atrodo, radijo įkvėptieji, ir ypač
šventiniai vakarotojai, kai vėl netikėtai paleidžia nuvalkiotą dainelę
tokio vieno dainininko, jau seniai
išvykusio Kanadon ir dainelę ten pavertusio nekilnojamuoju turtu.
Savo gėdai, suvokiu
nepamiršus nė vieno jos žodžio,
jaunatviškai aistringai juos išdainuodavau,
nejausdama beskonybės, sklindančios iš kiekvienos eilutės,
ir virpu laukdama skaidraus balso,
va įsiliesiančio dainon,
ir nėra jisai koks mano vaikystės vaiduoklis,
nes tas balsas – mano dukrytės.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
* * *
Tikėtis, kad susigrąžinsime meilę,
tai tikėti, kad nosinė pasivers į triušį.
Taigi tikėsiu į tavo kūną.
Kodėl tavo oda tokia švelni, mano mylimas?
Kodėl tavo plaukai tokie ilgi ir tolimi?
Stipresnė nei mano alkis tavęs mano aistra
būti tavim: perkirst pasaulį
grožio ašmenimis.
Visos priemonės mums tarpusavy susivokti – telefonas,
skaičiuotuvas, automobilis – vienas po kito sulūš.
Lempos susprogsta.
Tai ne toji tamsa, kurios geidžiam.
Praėjo trys dienos,
ir tavo veidas jau nebetikras,
jis blunka kaip rašalas
iš seno nemeilės laiško.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Isabelle Dotan) – gyvai bendradarbiaujant su autore.
Tal Nitzan טל ניצן
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Ištrauktas
Nakty jis ateina pas mane,
berniukas iš sudegusio autobuso.
Ištrauktas, man jis ištrauktas,
kaip jam ištraukiotos rankos ir kojos,
ir aš esu jo motina.
Trumpas tas žodis
motina,
gal įstrigęs jam burnoje,
kai ugnis jį prarijo.
Kiaurą naktį bandau jį parvest
vaikystėn, mano bučiniuose
rasdavusion paguodą
dėl savo sopių visų ir visų mėlynių.
Ryte radijas paukštis
iš automobilio skrieja mano langan
klykaudamas kerštingai:
jie buvo ištraukti ar ne,
granata ar ne,
iš virtuvės ar miegamojo,
trečioji karta ar ketvirtoji,
du vaikai (vai ką jie veikė ten apačioj)
ar po teisybei nėščia moteris,
senas kurčius ar aklas užkariautojas –
tad kelkis, keliauk
iš košmaro košmaran.
2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos – gyvai bendradarbiaujant su autore.
