Filmo „Iš naminio audimo dainos“ pristatymas

2008-03-22 14:14

2008 m. balandžio 4 d. (penktadienį) 17 val.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje

( V. Putvinskio g. 55, Kaunas)

maloniai kviečiame į susitikimą

su režisieriumi-operatoriumi Arvydu Barysu,

poetu Vladu Braziūnu

ir kompozitoriumi Algirdu Klova.

Bus pristatytas naujausias A. Baryso filmas

„IŠ NAMINIO AUDIMO DAINOS“.

 

Režisieriaus Arvydo Baryso, ėmusio kurti filmą apie Lietuvos kaimo tradicijas, akiratin pateko

poeto Vlado Braziūno, kompozitoriaus Algirdo Klovos ir jo vadovaujamos folkloro

grupės „Vydraga“ knyga su kompaktine garso plokštele – „Iš naminio audimo dainos“

(Vilnius: „Petro ofsetas“, 2005). Taip susibūrė filmo kūrybinė grupė.

Jai pasirodė svarbu tie dalykai, kurie per amžius savaip veikė lietuvių pasaulėjautą, savitai

spalvino jos kūrybinę raišką: tėviškės kraštovaizdis, buitinės ir meninės namų aplinkos detalės,

tradiciniai valgiai ir gėrimai, liaudies amatai ir dirbiniai – visa, kas sudaro mūsų, lietuvių,

kasdienybę, pagaliau mūsų šventės – kalendorinės, šeimos, religinės… Filme nesistengiama

visa ko detaliai vardyti, filmas – vaizdų, muzikos garsų ir poetinio žodžio (eilėraščius skaito

pats autorius) kalba, siejama asociacijų, nuotaikų, jų niuansų. Taip filmo juoston įaudžiama

visa Lietuva, visi jos regionai, jos ežerų duburiai ir dangaus gelmės.

vakar yra rytoj

2008-03-19 17:00
vakar yra rytoj - renginys
Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas) kovo 19 d., trečiadienį, 17 val. Pasaulinė poezijos diena su Vlado Braziūno naujų ir senesnių eilėraščių rinktine vakar yra rytoj

Dalyvauja autorius, rinktinės sudarytoja Elena Baliutytė, LLTI leidybos skyriaus vadovas Gytis Vaškelis, „Petro ofseto“ spaustuvės direktorius Petras Kalibatas, autoriaus bičiuliai ir kolegos, skaitę jo eilėraščius rinktinės kompaktinėms plokštelėms: Juozas Erlickas, Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Skaidrius Kandratavičius, Viktoras Rudžianskas… Vakaro vedėjas Virginijus Gasiliūnas.

Maloniai laukiame! MLLM, 2008

GRANDES SONT LES NUITS (NAKTYS YRA DIDELĖS)

2008-03-17 16:22

Présentation du livre de poésie de Vladas Braziūnas traduit en français par Genovaitė Dručkutė, Marc Fontana et Asta Uosytė (Editions l’Harmattan, 2007)


Le mercredi 12 mars à 18h au Théâtre « Lėlė » (Arklių g. 5)

Avec Vladas Braziūnas,
Genovaitė Dručkutė,
Caroline Paliulis,
musique par Domantas Razauskas
et Saulius Petreikis
Animation de la soirée par Kęstutis Nastopka

Vlado Braziūno knygos pristatymas. Į prancūzų kalbą vertė Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė ir Marc Fontana, 2007 m. išleido Paryžiaus leidykla „l’Harmattan”


Kovo 12 d., trečiadienį, 18 val. „Lėlės” teatro Mažojoje salėje (Arklių g. 5)

Dalyvauja autorius,
vertėja Genovaitė Dručkutė,
aktorė Caroline Paliulis,
muzikuoja gitaristas Domantas Razauskas
ir multiinstrumentininkas Saulius Petreikis
Vakarą veda literatūrologas profesorius Kęstutis Nastopka

Knuts Skujenieks


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Žodis yra žodis

nesu įveikiamas nesu sunaikinamas atvirame lauke išmindžiotame prikeiktame ir prispjaudytame nežiūrėkit į mano kaulus kur vis vangiau vaikšto po oda bet jei jau norit žiūrėkit gal tai pamokoma bet klausykit mano žodžių klausykit įsiklausykit nusiklausykit ar nenugirskite bet klausykit nes mano žodžiai yra mano darbai ir kitų darbų neturiu ir neturėsiu ir nėra tokios gyvenimo kovos kurioj būčiau nugalėtas nes neturiu nei durklo nei karo klastos vien tik žodį kurį dedu į vidurį atviriausioje vietoj ir jis išleidžia šaknį po metų ar po dviejų šimtų negi svarbu? ar tuoj čia pat ar po devinto prakaito negi svarbu? mano kaulai skatiko teverti nes prie savęs turiu žodžius ir jie nei janio nei pėterio nei knuto skujenieko tie žodžiai yra Žmogus jei norit žiūrėkit remkit kaulus prie alkūnių ar išmeskit koją į priekį bet žodis yra žodis ir net užmirštas jis palieka miško aidą vandens bangavimą ir žmonių nesantarvę su gyvenimu ir savim ir net šiurkščiausias žodis karčiausias žodis yra Žmogus ne man žinoti ne jums iš kur žodžiai eina ir kur jie išeina ir mūsų nežinojimas laiko mus gyvus net mirčiai skolingus perkaršusius todėl klausykit susiklausykit leiskite savo šaknį ir nugalėti nebūsit

1968

Kultūros barai. – 2006. – Nr. 12. – P. 44–45;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 179.


Knuts Skujenieks

Vārds ir vārds

es neesmu uzveicams es neesmu iznīdējams visklajākā laukā nomīdītā pielamātā un piespļautā neskatieties uz maniem kauliem kas arvien gausāk staigā zem ādas nu bet ja gribat skatieties varbūt ka tas ir pamācoši bet klausieties manos vārdos klausieties ieklausieties noklausieties pārklausieties bet klausieties jo mani vārdi ir mani darbi un citu darbu man nav un nebūs un nav tādas dzīves cīņas kurā es būtu zaudētājos jo man nav ne durkļa ne kara viltības tikai vārds kuru es nolieku vidū visklajākajā vietā un tas dod sakni pēc gada vai divsimt kāds tam svars? vai tūlīt uz vietas vai pēc septiņiem mēriņiem sviedru kāds tam svars? mani kauli ir graša vērti jo pie manis ir vārdi un tie nav ne jāņa ne pētera ne knuta skujenieka vārdi tie vārdi ir Cilvēks ja gribat skatieties balstiet kaulus pie elkoņiem vai aizmetiet kāju priekšā bet vārds ir vārds un pat aizmirsts viņš atstāj meža atbalsi ūdens viļņošanu un ļaužu nesaderību ar dzīvi un sevi un pat visrupjākais vārds visrūgtākais vārds ir Cilvēks ne man to zināt ne jums no kurienes vārdi nāk un kur tie aiziet un mūsu nezināšana tura mūs dzīvus pat nāvei parādā esamus tādēļ klausieties līdzklausieties audzējiet savu sakni un jūs neuzvarēs

1968

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 224–225.

Māris Čaklais


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Pilkasidabriam bokšte

Pilkasidabriam bokšte laikrodis valandas skaito. Tiek daug jau? Nejaugi? Ding dong dongo. Lygiai penkios sekundės lig gongo sušlama sparnas. Varnos. Kur taip, sesytės, jojat? Išgąsčio laikrodis dirba. Keičias metų laikai ir drapanos, bet kas savaitę bokšte senas varpininkas užtraukia laikrodį. Kas užtraukia varnas?

Literatūra ir menas. – 2000. – Birželio 23. – P. 5.

Māris Čaklais

Sudrabpelēkā tornī

Sudrabpelēkā tornī pulkstenis stundas skaita. Tik daudz jau? Vai tad? Ding dong dongo. Precīzi sekundes piecas pirms gonga aizšalc spārni. Vārnas. Kurp tā, māsiņas, jādamas? Baiļu pulkstenis strādā. Mainās gadalaiki un uzvalki, bet katru nedēļu tornī vecais zvaniķis pulksteni uzvelk. Kas uzvelk vārnas?

Čaklais, Māris. Slepeni ugunskuri. – Rīga: Teātra anekdotes, 1992.

Knuts Skujenieks


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

<br/>Jei mes


neieškosim pasaulio kaltės ir kruvinos nelauksim kometos mums kometa nepadės draugams teks eit pražūtin ir priešams liks kerštas ir liksim mes vidury tik kometos uodega kiaurai per mūsų širdis ir liksim mes vidury ir pasaulis nei geras nei blogas rusės nei šaltas nei karštas be gėdos ir be garbės paliksim lovoj patalus baltus nebandysim į orą traukti kometa grįš savomis parabolėm ir liksim mes vidury ant tilto jei nebūsim sau pasidarę žibintų patiems atvykti savomis parabolėm ir pasaulis stovės protą praradęs ir viltį ir jau būsim tušti mes ant tuščio tilto su kometos uodega kiaurai per mūsų širdis jei savęs neištrauksim į savo aukštį jeigu patys nepereisim kiaurai per savo širdis kometa liks tuščia kaip laikraščio lapas keturiskart perplėšiamas ir pabedamas ant vinies draugams teks eit pražūtin ir priešams liks kerštas nelaukim

1968

Kultūros barai. – 2006. – Nr. 12. – P. 45;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 139–140.


Imants Auziņš


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

<br/>Neišsipildžiusis


Pinklės to sapno – skauda, tai jau: ganytojas Sėliuose aš buvau. Kas sekmadienį pamokslaudamas iš sakyklos balsu aš griaudėjau. Kaip vaikius ir merges aš pliekdavau, kaip velnią už uodegos griebdavau! Bet vyrai nutykę, sujaudintos Ievos ne pas mane čia jau buvo atėję – pas Dievą… Ant jų vien dervą ir sierą aš liejau! Bet ir vilties į žodžius negailėjau. Ėmiau iš dangaus juos, gaisruoto ir mėlo, iš Knygos, iš Knygos gilybių juos kėliau. Juos nešė man upė. Juos ošė miškai. Ir visa, kas gyva, bet mirs ir praeis. Dieve, atleiski, bet, kai tik pamokslas, taip visada žvilgsnis ir ieško: kur ji – jauna ir liekna – gentonkasė, žydinti miško gėlė ta: mergiotė valstietė! mergiotė valstietė! Jaučiu, lyg perkūnams žodžiams grūmojant: talarui plazdant, padangėm skrajoju! O parapija klausėsi žado netekus: koks smarkus čia ganytojas velnią taip plaka!

Lietuviešu un latviešu dzejas diena / Krājuma veidotāji Vlads Brazjūns (Lietuva), Dace Markus (Latvija). – Rīga: Latvijas Valsts prezidentes Vairas Vīķes-Freibergas dibinātā Valsts valodas komisija, 2006. – Lpp. 82–83;
Dzīvās baltu valodas / Sastādījusi Dace Markus. – Jelgava: Rasa ABC, 2008. – Lpp. 106–107.


Amanda Aizpuriete


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

<br/>* * *

Rožių kvapu apsinuodijęs laikas – ir sustojęs. Trupučiuką jo gaila, gal jis norėjo ilgai dar skubėt. Bet kas man daryti, jei netikėtai per valandą sueina dešimt vaiduoklių rožių man dovanot? Vienas sako: atsimeni, antras šnibžda: atleisk, o trečias juokias: jei būtume žinoję… Viskas kartu: balta rožių žiema ir geltona rožių rudens bedugnė, ir raudonas rožių mūšio laukas, kur visi kritę. Net laikas… Jau paskutinis mano vaiduoklis ateina su juodų rožių glėbiu. Tamsiausiasis dvelksmas lyg prisiminimai visa ko, kas nebūta, užima kvapą. Dabar guliu tarp rožių lyg mirties naktyje. Mirties naktyje lyg tarp rožių…

Dialogas. – 2000. – Gegužės 26. – P. 4.

Amanda Aizpuriete


* * *

Ar rožu smaržu saindējies laiks – un apstājies. Mazdrusciņ viņa žēl, varbūt viņš gribēja vēl ilgi steigties. Bet ko lai iesāku, ja pēkšņi vienā stundā nāk desmit rēgi rozes dāvināt? Viens saka: atceries, un otrs nočukst: piedod, un trešais smej: ja būtu zinājuši … Viss kopā: balta rožu ziema un dzeltens rožu rudens bezdibenis, un sarkans rožu kaujas lauks, kur visi krituši. Pat laiks … Jau pēdējais no maniem rēgiem nāk ar melnu rožu klēpi. Tumšākā no smaržām kā atmiņas par visu nebijušu ņem elpu ciet. Es tagad guļu rozēs kā nāves naktī. Nāves naktī kā rozēs …

Knuts Skujenieks


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Pasaulio krašte


Il n'y a plus rien de moi Et ceux qui craignent les brûlures… Guillaume Apollinaire
Nieko bendra neturiu Su tais, kurie bijo nudegti...
Ši jau paskutinė barikada, ugnies linija, raudonas brėžis, Per jį Mes nebepasiduosim rankų. Ne draugai, ne parlamentarai, net ne sugėrovai.
Paskutinioji diena, paskutinis sakinys, paskutinis šansas. Už ribos sudegs žodis mes. Pro ugnį neprasimuš žodis jūs. Liks tik vienintelis jie.
Šįvakar pasėdėsim ant savo išminties lagaminų, Ant savo garbės jausmo kuprinių Ir suskaičiuosim smulkiuosius savo gyvenimo pinigėlius Ten link – ar sugrįžimui.
Pasėdėsim lig ryto.

Kultūros barai. – 2006. – Nr. 12. – P. 45–46;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 18.


Māris Čaklais


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

<br/>Vienišas dviratininkas


Vienišas dviratininkas per popietę pro nupjautą lauką ir šieno kaugelę vienišas dviratininkas pro vienišą medį vidulauky krūmų ir nepjautų vingiorykščių fone vienišas dviratininkas šuva pamatęs dviratininką pradeda lot šuva taigi dar vienišesnis juk nelojo į šieno kaugę šuva taigi vienišesnis dar ir už dviratininką bet visi jie teikia man džiaugsmą vienišas dviratininkas vienišas šuva vienišas medis Taigi tu dar vienišesnis? Sako kažkieno balsas Taigi šitas Kažkas vienišesnis yra už visus?

Literatūra ir menas. – 2000. – Birželio 23. – P. 5.

Syndicate content