Vladas Braziūnas


babutė muša sviestą

dar rymo kriaušė kaip triaukštė varpinė patriaukšti jos minkštimo seilę varvinom ją purtėm, laužėm, gaudėme jos sprangų geltoną skonį, tiškusį kaip dangų po kojom, netoli kėtojos miškas, ataidėjo didysis varpas, gintas ir užgintas Dievas dar vardo neturėjo, po mažyčiais grobais kažkas grumėjo ten lyg vėjas grotų kairėj, bet daužėsi po visą kūną siaubas jei Dievas mato, ką bamblys nusaugos mažiausias, kaip jis peršvilps vėją tokį ...darbavos priemenėj sena muštokė

Fabijoniškės, 1998.VI.22

Literatūra ir menas. – 1998. – Liepos 18. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 20;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 196. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.13) eilėraštį skaito Virginijus Gasiliūnas.


Vladas Braziūnas


tarmė

neišsiginsi prapulties kada sustingo rūkas tirštas tačiau žinojai, palytės regėjimo šviesingas pirštas kame prie žiburio blausaus vėl sėdi giminė žemėta kaip tėvo švarkas bus tarmė ta kuria lig šiol savęs klausaus

Fabijoniškės, 1997.IV.2–XI.23

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6. – (tik keturios paskutinės eilutės);
Dienovidis. – 1998. – Sausio 29. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti / iliustracijos Saulės Braziūnaitės. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 129;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 179. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-1.85) eilėraštį skaito autorius;
Braziūnas, Vladas. Saula prė laidos: [eilėraščiai aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarme]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – P. 7.– Priedas: kompaktinė garso plokštelė (CD; tarminius eilėraščius skaito autorius). – Kn. taip pat: paties autoriaus filologinis (ne poetinis) eilėraščių vertimas į bendrinę lietuvių kalbą;
Indraja. – 2009. – Nr. 1 (42). – P. 2;
Braziūnas, Vladas. Saula Svaliõ: eilėraščiai aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarme; rink. „saula prė laidos“ 2-oji laida. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. – P. 7. – Priedas: kompaktinė garso plokštelė (CD; tarminius eilėraščius skaito autorius). – Kn. taip pat: autoriaus filologinis (ne poetinis) eilėraščių vertimas į bendrinę lietuvių kalbą. – P. 5–6: Braziūnas, Vladas. Iš Pasvalio, iš pasvalių.


Vladas Braziūnas


pilkas ruduo

ateina ruduo debesainėm drapanom, srebia vos balintą debesynę putrą, metai blogyn akim traiškanotom žvelgia pro petį bliudeliu kirptas berniūkštis kur mašinėlės griebta net mėlyna styro ražienos už sienos giliai atsidūsta lyg pūstų į tuščią butelio šiaudą čiaudo padėkdie skalsu neišrėksi balsu kaip pilka

1997.IV.1–3

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti: [eilėraščiai] / iliustracijos Saulės Braziūnaitės. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 107;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 188. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.8) eilėraštį skaito Aidas Marčėnas.


Vladas Braziūnas


* * *

miškų šnekamoji kalba, parkų rašytinė ir dainuotinė mano tarmės gūdžioji virš kokios pragarmės akis užrišus vedžioji kokį nuodėmės akmenį ant kenotafo užritini neabejotinų nuopelnų, vardo ir žygių rašmenys tyli, senolė ant slenksčio niūniuoja kaip leido į karą, kaip kirto, kaip krito, kaip koja prie tymo balnelio, kaip žirgą sulijo susnigo šaknijosi žirgas į vakaro šalį, į gruodą kaktoj lelija, groja vėjas retėjančiais grobais ulonų pulkelis, tarytum soneto eilutė blyškus jau traukia tiesiuoju keliu į paradą į parko aikštelę, jau pėsčias, jau grobį praradęs kur lygūs laukai besapnuoja tamsiuosius miškus

Fabijoniškės, 2004.X.11

Literatūra ir menas. – 2005. – Gegužės 13. – P. 16. – Prieiga internetu (žiūrėta 2005.V.17): http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3048&kas=straipsnis&st...
Kultūros barai. – 2007. – Nr. 1. – P. 15;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 269. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.56) eilėraštį skaito Jonas Strielkūnas;
Šeimininkė. – 2009. – Rugsėjo 30–spalio 6. – P. 6.


Vladas Braziūnas


aksomas

lekia balandis su mirta leidžias ant mano balkono briaunos mortele, mirtele, – sukiojas, meilinas mirčiai – ve-lours, de ve-lours, ve-lours – lyg pats būtų kitoks

Fabijoniškės, 2002.IX.26

Literatūra ir menas. – 2002. – Lapkričio 8. – P. 3;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 259. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.52) eilėraštį skaito autorius.



Gökçenur Ç.

Giokčenuras Č. – turkų poetas ir vertėjas. Gimė 1971 m., studijavo Stambulo technikos universitete ir Stambulo universitete inžineriją ir vadybą. Poeziją spausdinti pradėjo 1990 m., tačiau pirmoji poezijos knyga pasirodė tik 2006 metais. Vertė Wallace’o Stevenso, Paulio Austerio poeziją, parengė ir išvertė šiuolaikinės japonų haiku antologiją, šiuo metu rengia amerikiečių poezijos antologiją. 2008 m. spalio mėn. poetas dalyvavo vertėjų seminare Druskininkuose. Čia pateikiami eilėraščiai buvo išversti į lietuvių kalbą šio seminaro metu.

Literatūra ir menas. – 2009. – Kovo 6. – P. 18.


Gökçenur Ç.


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Tikrovė zyzia kaip musė tarp lango ir užuolaidos


1- Rudens vidurdienis, varna leidžiasi skrist be menkiausio riksmo.
2- Lyg kad sakyčiau „dar puodelį arbatos?“ pasakyti „viską, ką tik turiu, atiduočiau, kad rašyčiau kaip tu“.
3- Žolė kalasi, akmenys rūdija, dalelės sukas apie daiktų branduolį, judėjimas jų begalinis.
4- Vìsa randas šitaip lėtai ar taip greit.
5- Vadinasi, yra tai, kas nepraeis niekados.
6- Sakai „iš tiesų atidaviau viską, ką tik turiu“.
7- Tikrovė zyzia kaip musė tarp lango ir užuolaidos.

2008.X.1–4 Druskininkuose, tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Samira Negrouche ir Gokčenuras Č.) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.

Literatūra ir menas. – 2009. – Kovo 6. – P. 18.


Gökçenur Ç.

Perdeyle Camın Arasına Sıkışmış Bir At Sineği Gibi Vızıldıyor Gerçeklik


1- Güz öğlesi, tek çığlık atmadan bir karga geçiyor.
2- Bir çay daha dökeyim mi? der gibi senin gibi yazabilmek için her şeyimi verirdim diyorum.
3- Otlar uzuyor, taş aşınıyor, tanecikler şeylerin çekirdeklerinin etrafında sonsuz hızla dönüyor.
4- Her şey çok yavaş ya da çok hızlı oluyor.
5- Bu yüzden sanki hiçbir şey olmuyor.
6- Ben, her şeyimi verdim diyorsun.
7- Perdeyle camın arasında sıkışmış bir at sineği gibi vızıldıyor gerçeklik.

Gökçenur Ç.


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Vienintelis būdas išvysti trylika juodųjų strazdų išsyk

1. Trylika strazdų blaškėsi nakty žvaigždės susipainiojo naktis krūpsėjo 2. jie aptūpė geltoną gervės žastą platformos likosi tuščios. Naktis grįsta krovininiais laivais buvo apsunkus nuo trylikos strazdų Sakoma, kad nuo šiolei kapitonas nė nebekėlė pėdos ant išdžiūvusios žemės ir mažas uraganėlis sekiojo laivą per saugų atstumą 3. Tariau „į Teheraną?“ „Traukiam tenai“ pasakė vienas iš jų „Rumuniją?“ „Liekam ten visada kavinėj skolingi penkiolika lirų“ „Stambulą?“ „Tai ten apačioj tėvynė, ten apačioj skleidžiasi medžiai aukštu balsu tardami trylikos strazdų vardus“ 4. Mėnulio pìlnatis šuliny Trylika juodųjų strazdų suka virš šulinio sparnai jų nejudrūs Žiema bus ilga, ir medžiai miegos sau tykiai 5. „Duoki man naują vardą“ pasakė vienas iš jų jei strazdas pripranta prie savo vardo, jis skrist nebegali „Duoki man naują vardą, ir tau pasakysiu, kur pernai balandis“ 6. jie nusileidžia nupjautuose laukuose tuose laukuose aš mylėjaus kai kviečiai buvo išstybę ilgesni nei naktys 7. žvirblis, kikilis, varna žuvėdra, čivylis turėjome pasirinkti žvaigždes ar vėją prieš tapdami juodaisiais strazdais 8. „štai mano vėjas“ sako juodasis strazdas „mano gyvenimas, mano darbai, štai pasaulių jūros, žydrumas jūrų, vadinasi, esam, esame jums čia mūsų daugybė“ pasak juodųjų strazdų tie, kurie nepriklauso niekam, neegzistuoja 9. šiokių tokių nesusipratimų tarp mūsų ir juodųjų strazdų esama iš tikrųjų todėl kad žodžio mirti nėra jų kalboje, išskyrus būsimojo laiko formą klaidžioju po žalias valdas kur žolė skaito mano pėdsakus tartum eilėraštį 10. Juodasis strazdas pasakė kad kalnas ima savo galias iš savo šešėlio ir iš tavo šešėlio po jo šešėliu baikim kalbėję dabar klaidingas žodis įstengs pradėti laiką iš naujo 11. Grįžtu namo nugalėtas ir vėl iš karo mano raktai ant stalo trylika juodųjų strazdų tvarkingai sutūpę ant palangės 12. Mėnulis tai ledo gongas juodiej strazdai pasileido kiaurai per žaismę šešėlių pačią trumpiausią palaidojau vieną iš jų snapučių gėliapuody 13. čia aš prie lango čia jau pasišalinęs nuo palangės

2008.X.1–4 Druskininkuose, tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų k. (į ją vertė Samira Negrouche ir Gokčenuras Č.) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.

Literatūra ir menas. – 2009. – Kovo 6. – P. 18.


Gökçenur Ç.

Onüç Karakuşa Birden Bakmanın Tek Yolu

1. Geceyle çarpıştı onüç karakuş yıldızlar darmadağın gece kanat çırpıyor 2. Tek sıra tünediler sarı bir kule vincin bomuna Boşaldı güverteler. Yüklendi onüç karakuşu gece bandıralı gemi. O günden sonra kaptanın karaya hiç ayak basmadığı ve küçük bir fırtınanın gemiyi tedbirli bir uzaklıktan izlediği söylenir 3. “Tahran’a mı?” dedim “Ordan geliyoruz zaten” dedi biri “Rumeli?” “Kahveciye on beş lira borç taktık orda” “Pazariçi?” “Oralıyız biz, orda ağaçlar onüç karakuşun adlarını yüksek sesle söyleyerek uzar” 4. Kuyunun dibinde dolunay Onüç karakuş kanat çırpmadan dönüyor kuyunun üstünde Kış uzun sürecek ve uykusu hafif olacak ağaçların 5. “Yeni bir ad ver bana” dedi adına alışırsa uçamaz karakuşlar “bana yeni bir ad ver geçen yıl nisanın yerini söyleyeyim sana” 6. Biçilmiş bir tarlaya indiler sevişmiştim bu tarlada başakların sapları uzunken gecelerden 7. Bir serçe bir saka, bir karga, bir martı, bir iskete Hepimiz rüzgârla yıldızlar arasında bir seçim yapmak zorunda kaldık bir karakuşa dönüşmeden önce 8. Rüzgârım der karakuşlar, yaşamım işte, işlerim, işte dünyanın denizleri, işte denizin maviliği, biz buyuz, seniniz, bu bizim yağmurumuz, Kimsenin olmayan şeyler yoktur karakuşlara göre 9. Onlarla aramızda ölmek fiilinin karakuşların dilinde gelecek zamandan başka bir kipte kullanılmamasından kaynaklanan yanlış anlaşmalar var Amaçsız dolaşıyorum kırlarda çimenler adımlarımı bir şiir gibi okuyor 10. Gücünü gölgesinden alır dağ dedi karakuş Gölgesinin altında gölgeleriniz var Artık konuşmayalım yanlış bir kelime söylersek yeniden başlayabilir zaman 11. Yine bir savaştan dönmüşüm yenik anahtarlığım masada Onüç karakuş dizilmiş pencerenin pervazına 12. Ay buzdan bir gong karakuşlar geçti önünden kısacık bir gölge tiyatrosu Gömdük birini sardunya saksısına 13. Oturmuştum pencerenin önüne denizlikten havalandım.

Vladas Braziūnas


„Poezijos pavasaris 2009“: čia tūkstantį metų dabar

 

Mieli Kolegos!

Nei 2009-ųjų ir Poezijos pavasaris, nei jo almanachas „Poezijos pavasaris“ – nėra atšaukta. Rašytojų sąjungos valdyba almanachą sudaryti yra pavedusi Vladui Braziūnui. Tai sudarytojas dar kartą ragina iki baigiantis sausiui saikingai – ne daugiau kaip po 80 eilučių – siųsti jam (vladas@braziunas.net) pačių geriausių neskelbtų savo eilėraščių, taip pat esė. Galima juos, įrašytus į kompaktinę plokštelę, palikti ir kaip įprasta: Rašytojų sąjungos antrajame aukšte, pirmininko kabineto prieduryje.

2009-ieji yra ištisinių sukakčių ir progų metai: Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, Vilnius – Europos kultūros sostinė. Aukštaičiams galėtų būti svarbu ir nekrikštų sėlių vardo paminėjimo 800-metis, ir jų Zarasai – 2008-aiais sušvitę kaip Lietuvos kultūros sostinė; žemaičiams gal Plungė – 2009-ųjų kultūros sostinė... Kitiems gal būtų svarbu 600-metė vytautinė Trakų bažnyčia ar prieš 525 metus miręs Lietuvos katalikų šventasis Kazimieras, prieš 430 metų jėzuitų įkurtas Vilniaus universitetas, o ne vienam – kad Poezijos pavasaris jau 45-asis... Žodžiu, šių ir kitų minėtinų datų ir kitokių svarbmenų 2009-aiais tiek, kad Vytautui Kavoliui tikrai būtų buvę ką grakščiai paironizuoti. Bet to daryti neskatinu. Jūsų kūrybos almanachą dėliodamas žadu telktis ties iš savęs paties pasiskolinta eilute čia tūkstantį metų dabar ir siūlau Jums, rinksiantiems eilėraščius ar esė savoms publikacijoms, šios sudarytojo ištarmės nepaniekti.


Nemunas. – 2008. – Spalio 30–lapkričio 5. – P. 12;
Literatūra ir menas. – 2008. – Spalio 31. – P. 16.


Marts Pujāts


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

* * *


šiltas drėgnas rankšluostis tau apie šonus kaip aš kaip visados tik pro grotas pamatau kaip tu į estrados grotas pasiremi tada atodrėkis ir viskam tirpstant atitirpsta estrados ir plaukia tu nuplauki ant estrados lyties ir aistringai stovi nes tu esi iš dainos o aš pirštinėlės šunytis grotų įsikabinęs tada išsigąsti ir įlipi medin ir išsigąsti ir daugiau nebegali žemyn kaip katė negali žemyn iš medžio bešakio kaip katė negali žemyn iš lazdos su dviem galais ir tu šoki rankšluostin

Literatūra ir menas. – 2000. – Spalio 6. – P. 5;
Klaipėda. – 2001. – Vasario 14. – P. 5. – Literatūros priedas Gintaro lašai.


Marts Pujāts

* * *


silti mikls dvielis ap taviem sāniem kā es kā vienmēr es tikai caur redelēm redzu kā tu atspiedies pret estrādes redelēm tad atkusnis un visam atkūstot atkūst estrādes un aizpeld tu aizpeldi uz estrādes gabala un aizrautīgi stāvi jo tu esi no dziesmas bet es cimdiņa sunīts redelēs ieķēries tad tu sabīsties un uzkāp kokā un sabīsties un vairs netiec lejā kā kaķis netiek lejā no koka bez zariem kā kaķis netiek lejā no koka ar diviem galiem un tu lec dvielī
Syndicate content