Vladas Braziūnas

Vladas Braziūnas

* * *

Fabijoniškės, 2012.I.13–22

Birželio sodai’12: [eilėraščiai: Tarptautinės poezijos šventės „…ir saulas diementas žėruos…“ (A. Miškinis) dalyvių kūrybos almanachas] / sudarytojas Vytautas Kaziela. – Utena: Kamonada, 2012. – P. 56;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 92;
Literatūra ir menas (kultūros svetainė; virtuali). – 2013. – Kovo 21. – http://literaturairmenas.lt/mediateka/1008-vladas-braziunas-.... – Eilėraštį skaito autorius; groja Petras Vyšniauskas; filmuota Benedikto Januševičiaus.

Vladas Braziūnas

nemirtingasis

Київ–Frumuşica Nouă, 2010.IX.25

Poezijos pavasaris / sudarytoja Erika Drungytė. – Vilnius: Vaga, 2011. – P. 80–81;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 63;
Literatūra ir menas (kultūros svetainė; virtuali). – 2013. – Kovo 21. – http://literaturairmenas.lt/mediateka/1008-vladas-braziunas-.... – Eilėraštį skaito autorius; groja Petras Vyšniauskas; filmuota Benedikto Januševičiaus.

Vladas Braziūnas

Atrasti Leną Eltang

Jau nuo pernai metų pabaigos buvo žinoma, jog antrasis Lenos Eltang romanas „Akmeniniai klevai“ („Каменные клены“, Maskva, 2008) ne tik pristatytas naujam ir iškart tapusiam antru pagal svarbą – po Nacionalinės premijos „Didžioji knyga“ („Большая Книга“) – Rusijos literatūros apdovanojimui „Naujoji rusų literatūra“ („Новая русская словесность“), bet ir pateko į vadinamąjį šios premijos „trumpąjį sąrašą“. Pagaliau atėjo žinia: Lena Eltang – pirmoji šios premijos laureatė. Mums turėtų būti įdomu ir tai, kad šioji premija – ne valstybinė, kad jos lėšos – iš privataus mecenato Michailo Prochorovo fondo. Premijos dydis – milijonas rublių. Iš viso į šią premiją pretendavo pusketvirto šimto kūrinių.
Pats premijos paskyrimo užsienietei, Lietuvos Respublikos pilietei, faktas buvo didelis netikėtumas (kaip dabar pati Lena juokauja, „mes privertėm juos pripažinti, kad kiekviename Lietuvos kvadratiniame kilometre gerų rašytojų daugiau“). Lena Eltang nurungė tokius rusų literatūros grandus kaip, tarkim, Vladimiras Sorokinas ar Viktoras Pelevinas (šiam teko internetinio balsavimo prizas). Tiesa, rusų literatūros padangėje Lenos Eltang vardas nebuvo naujiena. 2003 m. Karaliaučiaus leidykla „Jantarnyj skaz“ išleido pirmąjį L. Eltang eilėraščių rinkinį (jo įvadą parašė Tomas Venclova), 2007 m. Puškino fondas Sankt Peterburge – antrą. Eilėraščių spausdinta leidinyje „Drugije vozmožnosti“, antologijoje „Оsvoboždionnyj Ulis“, almanachuose „Vozdušnyj zmej“, žurnaluose „Znamia“, „Oktiabr“, „Vilnius“, „Novyj bereg“, savaitraštyje „Literaturnaja gazeta“.
2006-aisiais pasirodęs Sankt Peterburgo leidyklos „Amfora“ išleistas pirmasis L. Eltang romanas „Gervuogės metūgė“ („Побег куманики“) Rusijoje pateko į Andrejaus Belo ir 2007 m. „Nacionalinio bestselerio“ premijų „trumpuosius sąrašus“, taip pat į Nacionalinės premijos „Didžioji knyga“ 2006–2007 m. „ilgąjį sąrašą“.
Gimė Lena Eltang tuometiniame Leningrade, baigė Irkutsko universiteto Žurnalistikos fakultetą. Nuo 1991 m. gyvena Vilniuje. 2008-aisiais dalyvavo Poetiniame Druskininkų rudenyje, tad festivalio almanache skelbta eilėraščių ir jų vertimų. Eilėraščių taip pat skaitė pernykštėje Vilniaus knygų mugėje surengtame poetiniame muzikiniame Magnus Ducatus Poesis vyksme, jų pluoštas spausdinamas antrojoje almanacho „Magnus Ducatus Poesis“ knygoje (į lietuvių kalbą verčia Vladas Braziūnas).
Į Lenos Eltang prozą Lietuvos leidėjai bent jau kol kas, atrodo, nebus rimčiau įsižiūrėję. Ar gal bus sutrikę dėl savitos paties romano kalbos, itin tankaus meninio audinio neįprastumo, tiesiog poetinio daugiasluoksniškumo? Vertėjui čia išties būtų – aukštasis pilotažas pragare... „Eltang – jei ir ne naujas, vis dėlto šiuo metu – unikalus Europos modernizmo tradicijų rusų literatūroje tąsos reiškinys. Siužetą jos prozoje beveik užgožia sudėtingos teksto atmainų konstrukcijos, supintos iš laiškų, iš paprastų ir interneto dienoraščių, vaistažolių knygų, o vardai ir vietovardžiai būtinai daugiaprasmiai“, – taip Lena Eltang pristatoma viename iš daugelio rusų interneto ledininių (http://www.openspace.ru/literature/events/details/15938/), pranešančių apie premiją, skelbiančių pokalbį su autore.

Literatūra ir menas. – 2010. – Vasario 12. – P. 16. – (Kronika). – Iliustr.: Vlado Braziūno [Lenos Eltang portr.] nuotr. – Prieiga internetu (žiūrėta 2010.II.12): http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3271&kas=straipsnis&st...

Vladas Braziūnas

Pasvalys

Fabijoniškės, 1997.II.11–VIII.26; 1997.VIII.29–IX.9; 1997.VIII.12–X.20

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6. – (tik I dalis Avižonio duobės);
Dienovidis, 1998. – Sausio 23–29. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 96–98;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 180–181. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.1) eilėraštį skaito autorius;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.

Vladas Brazūnas

apsuptis

Literatūra ir menas. – 1978. – Rugsėjo 30. – P. 8–9;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 66;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 60. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-1.19) eilėraštį skaito autorius.

Dzmitryj Dzmitryjeu

Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

<br/>* * *

Literatūra ir menas. – 2010. – Sausio 15. – P. 1. – Prieiga internetu (žiūrėta 2013.I.16): http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3267&kas=straipsnis&st...

Knuts Skujenieks

Vertė / Translated by / Traduit par Laura Laurušaitė

Metakalbos tiltai

 

Vladas Braziūnas. SAULA PRĖ LAIDOS. – V.: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – (Lituanistikos židinys, kn. 1). Su kompaktine garso plokštele. Dailininkė Dalia Šimavičiūtė.

Vladas Braziūnas. PRIEDAINĖ: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – V.: Apostrofa, 2008. Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.

Vlado Braziūno poetinis pasaulis, mano nuomone, yra įdomus ir gana neįprastas įvairių tradicijų ir įvairių poetikų lydinys. Iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų sąvokų derinimas kartu ir praplečia pasaulį, ir padaro jį mums artimesnį. Skirtingai nei kiti jo plunksnos broliai, vartojantys daugmaž panašią poezijos techniką, Vladas Braziūnas tvirtai remiasi į žemę, medžių ir augalų šaknis. O labiau už viską – į kalbos šaknis. Į savo vaikystės – pasvaliečių tarmę, visai lietuvių tautai bendrą kalbą ir netgi – lingvistinius giminaičius latvius. Jo pasvaliečių tarme parašytoje „Saula prė laidos“ pateikiama ir versija (tiesa, ne poetinė) bendrine lietuvių kalba, o štai naujausioje knygoje „Priedainė“ net su latviška medžiaga poetas dirba be komentarų. Pridursiu, kad šiuo metu Vladas Braziūnas yra aktyviausias ir sėkmingiausias latvių poezijos vertėjas. Minėtoje jo knygoje latvių autoriai įkomponuoti labai organiškai. Tačiau ir paties šio poeto eilėraščių tekste pasitaiko latviškų žodžių ir latviškų epigrafų, šmėsteli net ir kokio originalaus lietuviško eilėraščio latviškas pavadinimas. Braziūno poezija tarsi kuria savą metakalbą, lyg tiesia tiltą per tą upę, kuri pusantro tūkstančio metų skyrė abi mūsų kalbas. Savo paradoksalia poezijos maniera jis sugeba sulieti žodžius „priedainė“ (liet. priedainis, refrenas) ir „priedaine“ (latv. pušynas, pušynė). Tai ne tik lingvistiniai ekskursai. Tai visų pirma dvasios darbas, pasaulio troškulys. Todėl Vladu Braziūnu galima tikėti. Tai naujas Lietuvos poezijos puslapis, stiprinantis mūsų brolybės jausmą.

Literatūra ir menas. – 2009. – Lapkričio 20. – P. 4.
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3260&kas=straipsnis&st...

<div align="center"> „Eiliuotas arbatos puodelis“ </div>

 

Lietuvos Respublikos gneralinis konsulatas Sankt Peterburge ir Vilniaus knygynas „Eureka!“ pristatė poetinių muzikinių renginių ciklą „Eiliuotas arbatos puodelis“. Pirmieji šio ciklo susitikimai „vakar yra rytoj. sentimentalus romansas“, dalyvaujant poetams Vladui Braziūnui, Antanui A. Jonynui ir saksofonininkui Petrui Vyšniauskui, surengti M. Lermontovo bibliotekoje, Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate ir Šiuolaikinės literatūros ir knygos centre.

 

Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Sankt Peterburge

ir knygynas eureka! (Lietuva)

pristato poetinių muzikinių renginių ciklą

 

„Eiliuotas arbatos puodelis“

 

Maloniai kviečiame į pirmąjį susitikimą

„vakar yra rytoj. sentimentalus romansas“

š.m. lapkričio 2 d. (pirmadienį) 18.30 val.

Lietuvos Respublikos Generalinis konsulate

Rylejeva 37, Sankt Peterburgas

 

Susitikime dalyvauja

poetai Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas – eilėraščiai autorių balsu;

Petras Vyšniauskas – eilėraščiai saksofonu

 

Susitikimo kalba – lietuvių

Kviečiame puodelio arbatos

ir apie savo dalyvavimą prašome pranešti tel. 327 02 30 arba ruta@peterstar.ru

 

Dviejų vienos kartos lietuvių poetų Vlado Braziūno ir Antano A. Jonyno eilėraščius skaito autoriai drauge su vienu iškiliausių ir savičiausių Lietuvos džiazo kūrėjų, saksofono virtuozu Petru Vyšniausku. Literatūrinio muzikinio susitikimo pagrindas – bendra poezijos ir muzikos improvizacija, besiremianti konkrečiais eilėraščiais, siekianti sukurti nenutrūkstamą poetinio muzikinio skambesio vienovę.

 

Vladas Braziūnas (g.1952) – poetas, vertėjas, eseistas, daugelio Lietuvos, taip pat ir kitų šalių ar tarptautinių literatūros premijų laureatas, šešiolikos originalių poezijos knygų autorius. Literatūros kritikai Vlado Braziūno poezijos pasaulį vadina atskira magiška imperija. Poetas kūrybingai išnaudoja pakitusią komunikacijos situaciją: savo knygomis jis orientuojasi ne tik į tradicinį knygos skaitytoją, bet ir į klausytoją. Jo paskutinę rinktinę Vakar yra rytoj lydi dvi kompaktinės garso plokštelės, jose eilėraščiai yra įskaityti autoriaus ir dvidešimties jo kolegų, taip pat ir šio vakaro Sankt Peterburge partnerio Antano A. Jonyno.

Antanas A. Jonynas (g.1953) – poetas ir vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Yra pelnęs nemaža prestižinių stipendijų Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Švedijoje, dalyvavęs įvairiuose festivaliuose ir skaitęs poeziją visame pasaulyje. „Lietuvių poezijoje tokių kūrėjų kaip Antanas A. Jonynas daugiau nėra. Gal būtų, jei šio poeto kūrybos esmę sudarytų vien jo techninis virtuoziškumas (žinoma, ir šis bruožas A. A. Jonynui būdingas), techninių dalykų sunkiai, bet išmokstama. Tačiau Antanas A. Jonynas yra kur kas daugiau nei techniškai tobulas kūrėjas. Jis turi tą tikrojo poeto krislą, kuris neįgyjamas, su juo reikia gimti“. (K. Navakas)

Petras Vyšniauskas (g.1957) – vienas iškiliausių ir savičiausių Lietuvos džiazo kūrėjų, kūrybingas muzikantas ir virtuoziškas saksofonininkas. „Jo sopraninis saksofonas geba kalbėti, dainuoti, šaukti, raudoti, čiulbėti. Jo giliai etniška muzika neretai pasiduoda spontaniškų improvizacijų tėkmei. Petras Vyšniauskas – daugiausia titulų pelnęs Lietuvos saksofonininkas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu, Nacionaline premija, 2005 metais pripažintas Nacionaline vertybe. Tarp atviro eksperimentams saksofonininko partnerių – ne tik džiazo, bet ir folkloro, klasikinės bei šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjai“. (J. Kučinskaitė)

Literatūra ir menas. – 2009. – Lapkričio 20. – P. 3.

Vladas Brazūnas

spero

Lvovas, 2009.IX.11

Literatūra ir menas. – 2009. – Spalio 9. – P. 17. – (PDR laureatų poezija: Vieno anoniminio eilėraščio konkursas. V vieta).

Lumières d'Europe

 

Rugsėjo 26 d. Paryžiaus Monmartre, tarptautiniame kultūros forume „Europos šviesos, tarp dangaus ir žemės“, savo eilėraščius skaitė Vladas Braziūnas, jų vertimus (Genovaitės Dručkutės) į prancūzų kalbą – Paryžiaus Molière’o teatro-Poezijos namų direktorius Michelis de Maulne’as.

Literatūra ir menas. – 2009. – Spalio 2. – P. 3.