Vladas Braziūnas


Prevod: Jozef Mihalkovič

svetlo s veĺkými vypleštenými očami


kvety a l'útost' v obývačke prvá generácia po Grunwalde šl'achtici, oficieri – masa, dav kde len vziat' tol'ko chleba cez zimu oheň zostarol vody zostarli cez zimu aj chlieb náš každodenný zoschol, stvrdol, splesnivel strachom bielym obrusom prikryté seno Vitautasov rytier budeš svojou päst'ou vládnut' alebo len rozbíjat'? alebo mlčat'? tak či tak budeš l'utovat'? hlas ochabol pod snehom práchnivých kostí stlmili ho staré lesy, zlato a peniaze stíchol ako uhasený oheň čo tleje pod popolom husté svitanie dá požehnanie noci tmou a mlčaním bude požehnané svetlo odrezaná hlava jahňat'a bl'ačí bezhlasne bl'ačí podrezaný krk

Fabijoniškės 14. 2. – 5. 3. 2000

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 9.


Vladas Braziūnas

šviesos išsprogusi akis


seklyčioj – gėlės ir atgailos pirmoji karta nuo Žalgirio bajorų, majorų – peklos iš kur paimsi tiek valgymų ugnis per žiemą paseno paseno per žiemą vandenys duona mūsų visų dienų supuolus ir nusigandusi šienas po balta staltiese nuo Vytauto kario riešo valdysi? ar tik suskaldysi tylėsi? – vis tiek gailėsies balsta balsas – sniegai išakijusių kaulų sengirės auksasidabrės – o kaip be pelenų rusensime? tamsą laimins šviesa tiršta šviesą laimins tamsa – tylės bliauna gėriuko galva nukirsta be balso – krauju iš gerklės

Fabijoniškės, 2000.II.14–III.5

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.15;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 12.

Vladas Braziūnas


Traduit du lituanien par Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana

<br/>Grandes sont les nuits

trois pensées musicales 1 S'ouvrent la nuit rubescents tes seins et cet août oint docile nous inonde de nobles clairvoyances nous requiert – la mesure du soupir et l'ode pour nos lèvres changeantes et le pommier du jardin, la brume des vallées en elle pesante lente tu t'avances après le rossignol au chant immergé non pas encore le matin, le feu germé et les veines des feuilles, les troncs blancs Ma douce ! Étreins tes genoux mon petit mon gris talisman d'amour inaudible dans le silence sois assise et pleure espère jusqu'à la jaillissante voix d'enfant sous mes doigts, grande nuit pour cette dernière offrande au Dieu 2 se propageait l'âcre fumée, se refermaient les marjolaines un soc dans l'obscurité a heurté le crâne nous sommes tendus et mon corps pénètre ta nuit, luisent dans la nuit les feux-follets des ténèbres, rejeté par les eaux il blanchira tels les ossements en tes demeures le radeau de qui a pris la mer à la nuit la nuit noire brasillera de ses yeux évidés mais tu perçois la lueur salutaire de la face animée des chauves-souris et tu sais cette mesure du provisoire le feu des incendies, ô les échos des offenses… au bout du compte, ne restent que nous deux et un éclat d'autel brisé la minute qui réclame la clairvoyance Ma douce ! Prends-moi dans tes bras réchauffe mes ligneuses mains blanches humecte l'écorce dans le fuseau de la flamme et incline le Dieu aveugle contre le cœur par le cantique chantant dans la coupole 3 mon petit mon gris talisman d'amour verlaine vespéral à l'archet d'agrostide sombre dans des draps de lierre de lèvres la percée la plus droite de raie d'or et ondoient en silence les bruyères couleur de feu sur les forêts de conifères, alors que la tête du nuage flambe comme si elle n'avait rien oublié armure de la poitrine, thorax en sang sépare en nous le libre et le captif hirondelle qui se terre (sa main est froide) déjà cueilli ton fruit roussâtre dans la fourmilière de la ville nous sommes sans droit et on ignore ainsi qui est pour et qui est contre qui en rêve seulement la main est tout autre elle ouvre pour le silence tes pétales et je perçois avec l'étonnement secret le monde, salutaire pour ma lyre Ma douce ! La main fleurissant nous embrasse et mesure la fièvre panse et enserre la poitrine et nous donne à boire la tisane d'armoise Ma douce ! Je n'entends plus le délire à l'aube du merle de gui versant sur les touchers des étoîles et la dernière goutte je vous aime qu'il allume à notre sommet brisé (Les mots en italiques sont en français dans le texte)

Né en 1952, Vladas Braziūnas est une figure majeure de la poésie lituanienne contemporaine qui tient elle-même une place importante dans la culture de la Lituanie. Il est l’auteur d’une dizaine de livres parmi lesquels Būtasis nebaigtinis = Imparfait (2003), opuscule bilingue lituanien-français publié en Lituanie, et Iš naminio audimo dainos (De la chanson tissée à la maison, 2005), avec le compositeur Algirdas Klova, très célèbre en Lituanie. Grandes sont les nuits, un récent poème de Vladas Braziunas, vient de paraître dans la revue de littérature Linea (n°5, hiver 2005-2006, APBnF) dans une traduction de Asta Uosytė-Būčienė et de Marc Fontana, rédacteur en chef de la revue. http://lituanie-culture.blogspot.com

Rudamina, 1978.XI–XII


Linea: Revue de littérature (Paris). – 2005–2006. – Hiver. – № 5. – P. 38–40;

Braziunas, Vladas. veľke sú noci / grandes sont les nuits / naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė, Marc Fontana et Jasmine Jacq. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 36–38;

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 53–55. – (Levée d'ancre).


Vladas Braziūnas

naktys yra didelės

trois pensées musicales 1 pražysta naktį rusvos tavo krūtys ir įtaikus aliejinis rugpjūtis užlieja mus kilniom aiškiaregystėm mes būtini – atodūsio matmuo ir odė mūsų permainingom lūpom ir sodo obeliai, pakalnių ūkui į jį lėtai apsunkusi žengi paskui lakštingalą, giesmėn įbridus ne rytas dar, sudygusi ugnis ir lapų gyslos, ir balti kamienai Švelnioji mano! apkabink kelius mažyti pilkas meilės talismane tyloj negirdimas, sėdėk ir verk ir vilkis, kol ištrykš voix d'enfant po mano pirštais, didelė naktis šiai paskutinei, Dieve, atnašystei
2 garavo smalkės, merkėsi mairūnai noragas kaukolę užgavo tamsoje mes įtempti, ir smelkias mano kūnas į tavo naktį, švyti naktyje nakties žaltvykslės, vandenų išplautas boluos kaip griaučiai tavo kambariuos juodon naktin išplaukusiųjų plaustas juoda naktis akiduobėm žioruos bet tu regi, kaip išganingai švyti dvasingieji šikšnosparnių veidai ir išmanai tą laikinumo dydį: gaisrų ugnis, o, nuoskriaudų aidai... kai suskaičiuoju, liekame vien mudu ir aukuro nuskilusi briauna – aiškiaregystės šaukianti minutė Švelnioji mano! apkabink mane sušildyki, medėja baltos rankos suvilgyk žievę aptakioj liepsnoj ir aklą Dievą prie širdies prilenki šventa giesme chantant dans la coupole
3 mažyti pilkas meilės talismane smuikuoja smilga vakaro verlenas ir skęsta lūpažiedžių patale auksinio sklastymo tiesiausia biržė ir tyliai plasta ugniaspalviai viržiai viršum šilų, o debesio galva kūrenas tarsi nieko nepamiršus: krūtinės šarvas, kruvina ląsta dalija mūsų laisvę ir nelaisvę kregždė urvinė (jos ranka šalta) jau nusiskynė rusvą tavo vaisių o miesto skruzdėlyne mes beteisiai ir nežinia jau, kas už ką ir kas prieš ką tiktai sapne visai kita ranka tavuosius žiedlapius atskleidžia tylai ir pamatau su nuostaba slapta pasaulį, išganingą mano lyrai: Švelnioji mano! žydinti ranka mus apkabina ir matuoja karštį ir ant krūtinės užvynioja tvarstį ir girdo mus pelynų arbata Švelnioji mano! aš jau negirdžiu aušroj ką klieda amalinis strazdas lytėjimus užliedamas žvaigždėm ir paskutinį lašą je vous aime viršūnėj mūsų palaužtoj uždegdamas

Rudamina, 1978-ųjų lapkritis–gruodis

Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – P. 42–44;
Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; z francúzštiny preložil S. Vallo [p. 33–35]; traduit du lituanien par Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana [p. 36–38]. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 33–41;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=1&author=vb02&sh... (eilėraštį skaito autorius);
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 26–27.

Vladas Braziūnas


naktys yra didelės

trois pensées musicales 1 pražysta naktį rusvos tavo krūtys ir įtaikus aliejinis rugpjūtis užlieja mus kilniom aiškiaregystėm mes būtini – atodūsio matmuo ir odė mūsų permainingom lūpom ir sodo obeliai, pakalnių ūkui į jį lėtai apsunkusi žengi paskui lakštingalą, giesmėn įbridus ne rytas dar, sudygusi ugnis ir lapų gyslos, ir balti kamienai Švelnioji mano! apkabink kelius mažyti pilkas meilės talismane tyloj negirdimas, sėdėk ir verk ir vilkis, kol ištrykš voix d'enfant po mano pirštais, didelė naktis šiai paskutinei, Dieve, atnašystei
2 garavo smalkės, merkėsi mairūnai noragas kaukolę užgavo tamsoje mes įtempti, ir smelkias mano kūnas į tavo naktį, švyti naktyje nakties žaltvykslės, vandenų išplautas boluos kaip griaučiai tavo kambariuos juodon naktin išplaukusiųjų plaustas juoda naktis akiduobėm žioruos bet tu regi, kaip išganingai švyti dvasingieji šikšnosparnių veidai ir išmanai tą laikinumo dydį: gaisrų ugnis, o, nuoskriaudų aidai... kai suskaičiuoju, liekame vien mudu ir aukuro nuskilusi briauna – aiškiaregystės šaukianti minutė Švelnioji mano! apkabink mane sušildyki, medėja baltos rankos suvilgyk žievę aptakioj liepsnoj ir aklą Dievą prie širdies prilenki šventa giesme chantant dans la coupole
3 mažyti pilkas meilės talismane smuikuoja smilga vakaro verlenas ir skęsta lūpažiedžių patale auksinio sklastymo tiesiausia biržė ir tyliai plasta ugniaspalviai viržiai viršum šilų, o debesio galva kūrenas tarsi nieko nepamiršus: krūtinės šarvas, kruvina ląsta dalija mūsų laisvę ir nelaisvę kregždė urvinė (jos ranka šalta) jau nusiskynė rusvą tavo vaisių o miesto skruzdėlyne mes beteisiai ir nežinia jau, kas už ką ir kas prieš ką tiktai sapne visai kita ranka tavuosius žiedlapius atskleidžia tylai ir pamatau su nuostaba slapta pasaulį, išganingą mano lyrai: Švelnioji mano! žydinti ranka mus apkabina ir matuoja karštį ir ant krūtinės užvynioja tvarstį ir girdo mus pelynų arbata Švelnioji mano! aš jau negirdžiu aušroj ką klieda amalinis strazdas lytėjimus užliedamas žvaigždėm ir paskutinį lašą je vous aime viršūnėj mūsų palaužtoj uždegdamas

Rudamina, 1978-ųjų lapkritis–gruodis

Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – P. 42–44;
Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; z francúzštiny preložil S. Vallo [p. 33–35]; traduit du lituanien par Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana [p. 36–38]. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 33–41;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=1&author=vb02&sh... (eilėraštį skaito autorius);
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 26–27.


Vladas Braziūnas


Prevod: Albert Marenčin

včera a zajtra


v druhom živote žil som ako kôň slúžil som pri vojsku, bolo to v ranom stredoveku Prušiaci viedli turnaje a ja som zomieral hodili ma dolu hlavou do jamy predné nohy skrčené na prsiach prvé dva krčné stavce zlomené oči uprené na zapadajúce slnko a zadok vo vzduchu na konci sveta v tom druhom živote bol som banským koňom u jedného Nemca v Banskej Štiavnici v úplnej tme stratil som zrak bola noc bez jediného mesačného lúča zaviedli ma do maštale potom pozvol'na každú noc ked' mesiac narastal pustili ma na pašu a zvyčajne sa rozodnilo v tom druhom konskom živote niesol som Mickiewicza z Novgorodku do Wilno blúdil som ulicami mesta na drevených podkovách v ústrety smrti v našej milej vlasti vo Vilniuse dnes chodím strašit' Belmonta a niekedy aj Sereikiškésa a pritom sám mám strach zo zlodejov a áut na chrbte nosím policajta belasého ako vzdialený les v tom druhom vtáčom živote bol som slávikom v meste kopcov a dolín nad Dunajom ozdobenom lesmi a v Litve poliamia lesmi zobudil som žencov v tom druhom vtáčom živote koncom mája a začiatkom júna cez celé biele noci strácal som hlavu celú bratislavskú noc od večera do rána sa pretekal v speve s vtákmi vrieskal som a ráno šialená kukučka pristihla básnika nahého ako prázdna dlaň v prázdnom vrecku a vrecko v susednej izbe na smrt' zmoreného a zal'úbeného tu som kukučka v d'alšom živote som bol básnikom vôkol mňa boli samé Francúzsky vo vlaku na lôžkach spiaceho vozňa aj v lietadle ma kolísali a nikdy som necítil potrebu sa s nimi porozprávat' ani slovami ani rukami ani žeravými končekmi prstov ani končekom jazyka nežiadalo sa mi rozprávat' čo sa mi snívalo v uazavretom priestore

Banská Štiavnica – Bratislava – Vilnius 2003

Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; Preklad Albert Marenčin, Jozef Mihalkovič, Stanislav Vallo; Įv. str. Alexander Halvoník. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 7–8;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=163&L=2&author=vb02&po...


Vladas Braziūnas

vakar yra rytoj


aname arklio gyvenime dirbau žirgu, per šermenis ankstyvaisiais viduramžiais prūsų varžybų buvau nuvarytas, dar gyvas duobėn guldomas kniūbsčias, priekinės kojos priklaupiamos, paspaudžiamos po krūtinkauliu, trakšt pirmas ir antras kaklo slanksteliai, akys saulės laidos kryptimi, kur už jūrių žuvėdai, aukštyn iškeltas pasturgalis aname arklio gyvenime prakaitavau vokiečio šachtoje Banská Štiavnicoj žiurkinoje tamsoj, apžlibau vieną naktį, stojus mėnulio tárpijoms, išvedė kūtėn, paskiau pamažėliais naktim, tunkant jaunam į pilnatį, leido ganyklon, akiūkliai platyn, vis platyn, pripratino aname arklio gyvenime iš Naugarduko į Wilno atvežęs Mickevičių klaidžiojau miesto gatvėmis ant medinių koturnų numirti – visi į tą mylimą šalį, į Vilnių dabar vaidenuosi Belmonte būna kad ir Sereikiškėse baidausi vagių ir mašinų ant sprando tampau policininką tolimo miško spalvos aname paukščio gyvenime dirbau lakštingala kalnų ir slėnių mieste prie Dugnojaus, miškais aptaisyto, girių, laukų Lietuvoj keldavau šienpjovius aname paukščio gyvenime visą vos temusią naktį iš gegužės į birželį ėjau iš proto, visą Bratislavos naktį ėjau lenktynių su vakaro paskiau ir su ryto paukščiais, visus juos užtrenkdamas, ryto pasiutus gegutė vis tiek užklupo poetą nuogintelį eurocentai kišenėj, kišenė kitam kambary lieka meilė, mirtis ir rekrūtai pats užkukuosi aname poeto gyvenime pastebėjau, kad visos prancūzės, važiuojam gulim ar skrendam, – migdo mane, vos šalia kad nereikėtų kalbėtis žodžiais ar rankom, ar pirštų karštų pagalvėlėm, ar lūpų kraščiukais, sapnuoju uždaroje erdvėje

Banská Štiavnica–Bratislava–Vilnius, 2003.VI.1–VI.12


Literatūra ir menas. - 2003. - Spalio 10. - P. 4. - Vieno anoniminio eilėraščio konkursas: I vieta. – Prieiga internetu: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2971&kas=straipsnis&st...
Poetinis Druskininkų ruduo 2004 = Druskininkai Poetic Fall 2004 / Sudarytojas ir redaktorius Kornelijus Platelis. – Vilnius: Vaga, 2004. – P. 292, 294. – Vieno anoniminio eilėraščio konkursas. I vieta;
Vilenica 2005: 20. mednarodni literarni festival / [urednici Miljana Cunta, Barbara Šubert]. – Ljubljana: Društvo slovenskih pisateljev, 2005. – P. 103, 105;
Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika = robežu pārvarēšana = пераадoленьне мeжаў = pokonywanie granic = подолання меж = преодоление рубежей = surmounting boundaries: 2006–2007 / Sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – P. 96–97;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 262–263. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.54) eilėraštį skaito Antanas A. Jonynas;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=2&author=vb02&sh... (eilėraštį skaito autorius);
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 29;
http://www.balticsealibrary.info/index.php?option=com_flexic...
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – P. 80, 82. – (Parole del mondo). – (Lietuvių ir italų k.). – [Pietro U. Dinio str.] Intelligenza del polpastrelli e poliglotismo militante, p. 105–110;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 12–13.

Vladas Braziūnas


Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

les rivières coupées


tu invoquais les noms des rivières, la jonction rompue du passé-présent des hameaux décrépits pas un seul objet de valeur, ici sauf les cimetières des nomades, avide la poussière des moisissures aux yeux vifs rongés, durant l’été se moucher morveux les narines pleines du pollen d’absinthe, le Chinois Li Li redemande du riz, tu rentres enroué d’une fête de poésie, il n’y a pas de fêtes de poésie, il n’y a rien, sauf le corps et la mort, une hâche et la forêt séparées il pleuvait des noms des rivières coupées, quand tu écrivais avec des braises sur le ciel, tu priais non une ligne tu étais – un point coulant

Fabijoniškės, 1999.V.31–VI.6

Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 9;
Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana; Jasmine Jacq. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 17;
Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 10. – (Levée d'ancre).


Vladas Braziūnas

perkastos upės


upių vardais meldeis, surukusių sodžių praeities–ateities nutrūkusia sueitim nėra čia jokių vertybių išskyrus klajoklių kapines, godžios dūlėsių dulkės gyvom akim išėsti, šniurkščiot pervasar pelynų žiedadulkių pilnomis šnervėmis, kinas Li Li prašo vis ryžių, grįžti užkimęs iš poezijos šventės, nebūna poezijos švenčių, nieko nebūna, išskyrus kūną ir mirtį, kirvį ir girią atidalijus lijo nutrūkusių upių vardais, kai žarijom rašei ant dangaus, meldeisi tekantis taškas buvai, ne linija

Fabijoniškės, 1999.V.31–VI.6

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.14;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 8;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 246. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.46) eilėraštį skaito Antanas A. Jonynas;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 25.

Syndicate content