Knuts Skujenieks
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Nedidelis sentimentas
giedraaki kačiuk iš katinų viešpatystės kai užsiropšti man ant sprando žinau kad esu reikalingas žmogus mažas kvailiuk tu net akmenį nuginkluoji ir padarai minkštą tą akmenį kurs ant krūtinės abudu tuos akmenis dešinėj aky ir kairėj aky ir tą kurs ant liežuvio laikas padarys iš tavęs apatišką ir vangų patiną o iš manęs vėl akmenį bet ne visai nes katinų viešpatystė didžiulė ir gimstamumas persveria mirštamumą
1968
„...jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo!..“
Maironio lietuvių literatūros muziejus birželio 30 d., antradienį, 17 val.
kviečia į poezijos šventę „...jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo!..“ (Maironis),
skirtą paminėti muziejaus įkūrimo 73-ąsias ir Maironio mirties 77-ąsias metines
Dalyvauja poetas Vladas Braziūnas,
pirmasis Dionizo Poškos literatūrinės premijos laureatas (2009),
Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2009)
ir Poezijos pavasario 2009 almanacho sudarytojas,
poetai Gintautas Dabrišius, Donaldas Kajokas, Skaidrius Kandratavičius, Robertas Keturakis,
Irna Labokė, Alfas Pakėnas, Aldona Elena Puišytė, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė,
Dovilė Zelčiūtė
Klarnetu gros Valdas Andriuškevičius,
Maironio poeziją skaitys aktorius Aleksandras Rubinovas
Maloniai kviečiame!
Birželio 30 dieną Maironio sode vyko kaip ir paskutinis pavasario sezono renginys. <…>. Minėjome savo tradicines datas: Maironio mirties 77-ąsias metines (1932 m. birželio 28 d.), muziejaus įkūrimo 73-iąjį gimtadienį. Švenčiame kasmet, kaip sugalvojame. Klausytojų susirinko tikrai daug, atlikėjų irgi nemažai. Pavadinome tą šventės valandą „...jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo!..“ (pagal Maironio eil. „Dvi žvaigždi“). Juk galų gale bent poetai turbūt jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo, negi rašo tik automobilyje, kavinėje, draugų vakarėlyje ar posėdyje? Galbūt jie dar būna vienumoje, užsidarę, suraukę kaktas, susimąstę, iškritę iš pasiutusio bėgimo ir krizės? Per šventę pasklaidėme „Poezijos pavasario 2009“ almanachą, pakamantinėjome jo sudarytoją, poetą, dviejų šįmet gautų premijų – D. Poškos ir A. Miškinio – laureatą Vladą Braziūną. Kiek dėžių poezijos atliko nuo „Poezijos pavasario“ almanacho? Ar būta grasinimų ir terorizavimo atvejų? Kokie poslinkiai ir polinkiai? Ir t.t. Iš almanacho puslapių su savo eilėraščiais išlipo Gintautas Dabrišius, Skaidrius Kandratavičius, Irna Labokė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Alfas Pakėnas, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė, Dovilė Zelčiūtė, Valdas Andriuškevičius grojo klarnetu, o Aleksandras Rubinovas skaitė patį Maironį. Viskas vyko be scenarijaus, scena buvo Maironio sodo altana, pražydusi vijoklinėmis rožėmis, o fotoaparatu pliaukšėjo ir kadrus gaudė pats Petras Palilionis, nugriebęs V. Braziūno profesionalią įrangą. Viskas pasibaigė, tačiau klausytojai vis dar nesiskirstė, dėkojo, džiaugėsi, uostė žiedelius ir žiūrėjo, kaip lapuose mirguliuoja besileidžianti saulė. Sentimentalu, bet gana kultūringa.
Ruseckaitė, Aldona. Mano KULTŪRA // Nemunas. – 2009. – Liepos 23–rugpjūčio 2. – P. 16. – (Nerimo algoritmai).
„Poetinė Vlado Braziūno baltistika“
RAŠYTOJŲ KLUBAS
2009 m. gegužės 11 d. 18 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) –
poezijos ir muzikos vakaras
„Poetinė Vlado Braziūno baltistika“
Dalyvauja
Vladas Braziūnas,
jo knygas
„Priedainė“ („Apostrofa“, 2008),
„Saula prė laidos“ (Lietuvių kalbos institutas, 2008)
ir kitus poeto kūrinius
žodžiu interpretuojantis profesorius Skirmantas Valentas,
saksofonu – Petras Vyšniauskas
Vladas Braziūnas
Prakalba į malonųjį skaitymą
Poezijos pavasario svečiai jau girdėjo, kad mes, lietuviai, esam hedonistų tauta: mūsų valstybės parlamentas su kolege Dalia Teišerskyte šiuos, 2008-uosius, metus Lietuvoje yra paskelbęs – Skaitymo metais. Tad šio mūsų pokalbio tema yra paaiškinamoji: šie metai yra – skaitymo malonumo metai, arba tiesiog malonumo metai, malonės metai. Juk, manau, neatsiras žmogaus, raštingo ar juolab dar neragavusio raštingumo nuodėmės, – kuris... Čia iš manęs išsiveržia šešioliktas amžius, beveik Mikalojaus Daukštos Postilės žodeliai: kurgi, sakau, yra žmogus, toks menkas ir niekingas, kuris bandytų kvestionuoti išmintį, įsakmiai teigiančią, jog skaitymas yra ne kas kita, o malonumas, pats didžiausias šio liūdno gyvenimo malonumas, atperkantis ar turintis atpirkti vìsa, ką žmogus, išvarytas iš Rojaus sodų, tolydžio vis prarandi. Neprisimenu, kad iš savo Fabijoniškių kameros būčiau siuntęs malonės prašymą, bet šiemet jaučiuosi lyg būčiau tas, kuriam aukščiausioji Malonės komisija tokį karštą prašymą – už pavyzdingą elgesį? – būtų patenkinusi: skaityk, žmogau, skaityk ir patirk bent šį prigimtinį malonumą.
Visi mes, išpažįstantys krikščionių Dievą, esam sugundyti žalčio, obuolio ar Ievos, užtat pilni prigimtinės nuodėmės. Ir vìsa – iš nenumaldomo geismo atverti, atskleisti pasaulį, susilieti su jo „esme, pajusti kartu ir šiurkštoką jo paviršių, ir aitrų skonį, ir aromatą, ir visa tai patirti tarsi nejučiom, nesusikaupus. Tai pasaulis, kuriame stebuklas yra natūralus dalykas, slypintis visur, kiekviename daikte, nes čia – jeigu galima taip pasakyti – tiesiogiai mąstoma jausmais“.
Taip kalbėjo Milanas Rúfus (Milan Rúfus; vertė Sigita Adomėnaitė). Kalbėjo apie vaiką, žiūrintį į lazdyno krūmą, lazdyno lapą ir – įžvelgiantį, įjaučiantį savin ištisą visatą, gyvenimo pilnį ir džiugesį. Panašiai daugelis iš mūsų, matyt, prisimenam vaiką – save, – žiūrintį į knygos lapą, krūmą, girias ir džiungles – ištisą neaprėpiamą pasaulį, po antklode nušviestą blėsčiojančios lempelės. Ar kas tą lempelę bus atėmęs, ar tiesiog elementai – „batareikos“, kaip anuomet sakydavom – bus išsikrovę, bet bent jau aš tuos pranykusius pilnio ir tylaus džiugesio pasaulius, kartais atgimstančius iš menkiausios vaizdinio užuominos, kartais dar paregiu kaip aidingą atšvaitą tos pačios saldžiausios uždrausto vaisiaus nuodėmės, smelkiančios. Atsispirti jai neįmanoma. Bent jau būdavo neįmanoma. Ir dabar, jeigu kas esminga, kūrybinga suspurda many ar tavy, – iš tos nuodėmės alkio, iš troškulio visa tai. Ne iš kokio sentimentalaus ilgesio, o iš nenumaldomo geismo patirti, vėl patirti gyvenimo pilnatvės ir vienio jausmą, tą patyrimą išlaikyti kaip savo esatį. Kai stebuklas yra natūralus dalykas.
Akimirką, kai toks natūralus dalykas – stebuklas – skaitantį pasiglemžia, derėtų vadinti skaitymo įkvėpimu. Kolegos yra patyrę tokių tarpų, ilgesnių ar trumpesnių, kai kone kiekvienas perskaitytas žodis regisi iškalbus, skirtas vien tau, sužadinantis, išjudinantis tavo paties žodžius, tavo nebylystėj ik tol glūdėjusius. Poetams toks skaitymo įkvėpimas neretai patiria metamorfozę – virsta poetiniu įkvėpimu. Įdomu, ar, tarkim, ir literatūros kritikams, literatūrologams, filosofams – kaip nors panašiai? O kitiems? Kas yra jiems, kuo jiems virsta šis malonumas, ši jouissance? Poetinis įkvėpimas savo ruožtu turėtų įkvėpti skaitymo malonumą. Vis dėlto sritis čia tokia, kad kokias schemas ar uždarus ratus braižyti – nei įdomu, nei ką.
Tiesa, čia kalbėjau apie skaitymą apskritai, poezijos neišskirdamas. Bet kas užginčys, kad mūsų vaikystės lazdyno ar pienės, ar knygos lapas, kiekvieno vis kitoks, nebuvo pačios poezijos lapas? Literatūros žanrai skverbiasi vienas į kitą, naikina tarpusavio ribas ir vienas kitą, bet poezija, atėjusi iš tada, iš virpulingos pirmojo skaitymo nuodėmės, – ar ne ji viena visa ką – smelkia ir sieja, skleidžia ir rodo: esmę ir paviršių, lapą ir visatą, valandas ir amžius, šalis ir erdves, būta ir nebūta?.. Teisybę sakant, niekas many neprieštarautų, jei šio pokalbio tema būtų performuluota į tokią – „Poezija: skaitymo malonė“. Nors ir malonumas, ir malonė, jų buvimas ar ne, – yra kiekvieno iš mūsų slaptos, intymios patirtys – poezijai, išvis literatūrai kartais pavyksta jas paliudyt, ir tada džiugiai nusmelkia, kad visus mus sieja tegul ir retos, trumpučiukės, bet natūralios stebuklo akimirkos, kai mes – malonės pilnieji.
Šis pranešimas skaitytas „Poezijos pavasario“ metu vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Poezija – skaitymo malonumas“
Bernardinai.lt. – 2008. – Gegužės 31. – Prieiga internetu: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/79665
Vladas Braziūnas
devintojo dangaus psichoskopija
Braziūnas, Vladas. Alkanoji linksniuotė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993. – P. 114–115;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 111–112. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas;
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 28.
saula prė laidos
Maloniai kviečiame į vakarą, kuris vyks 2009 m. balandžio mėn. 28 d. (antradienį), 17 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26).
Apie tai, kas dedasi ont krašta Mūšos, tos laimiongos upės, ir kad saula prė laidos…
Braziūnas, Vladas. Saula prė laidos: [eilėraščiai aukštaičių šiaurės panevėžiškių tarme]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. – 96 p. + 1 kompaktinė garso plokštelė (CD). – (Lituanistikos židinys).
Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai
Penki langai į sodą = חמישה חלונות אל הגן : eilėraščiai [ir jų vertimai į hebrajų ir lietuvių kalbas] / Ališanka, Eugenijus; Braziūnas, Vladas; Dekšnys, Vytautas; Nitzan, Tal; Paliulytė, Sonata; sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Tarptautinių kultūros programų centras, 2009. – 116 p. – Lietuvių ir hebrajų kalbomis
EVENTS AT THE 24TH JERUSALEM INTERNATIONAL BOOK FAIR
Wednesday
18.02.2009 15.00–16.00 Poetry readings: Vladas Braziūnas, Eugenijus Ališanka, Sonata Paliulytė, Tal Nitzan. Language: Lithuanian and Hebrew. Place: Lithuanian Stand (stand number: 521)
Lietuvių knygos Jeruzalės mugėje
Centrinėje Jeruzalės „Convention" centro dalyje įsikūrusiame nacionaliniame stende, sumanytame ir įrengtame dailininko Sauliaus Valiaus, eksponuota daugiau kaip 300 knygų, atskleidžiančių mūsų grožinės, vaikų ir jaunimo literatūros esatį, judaikos, istorijos, mokslo bei kalbos tyrimus. <...> Mugėje įvyko devyni lietuviški renginiai. Per literatūros skaitymus savo kūrybą pristatė Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Grigorijus Kanovičius, Herkus Kunčius, Sigitas Parulskis, Sonata Paliulytė, Tomas Venclova, Markas Zingeris.
<...> Nemažo, nors menkesnio nei derėjo, susidomėjimo sulaukė lietuvių ir hebrajų kalbomis išleistos knygos "Penki langai į sodą" pristatymas. „Greičiausiai, tai buvo vienintelis mugės renginys, kuriame Lietuva save pristatė hebrajų kalba", - LŽ sakė mugėje dalyvavusi poetė ir aktorė S. Paliulytė. Į šią knygą sugulė keturių lietuvių autorių ir Izraelio poetės Tal Nitzan eilėraščių vertimai. Dvikalbio rinkinio idėja jo sudarytojui V. Braziūnui kilo po to, kai praėjusį rudenį Druskininkuose, tarptautinėse poezijos vertimų dirbtuvėse, be kitų, dalyvavo ir hebrajiškai rašanti T. Nitzan. Lietuviai vertė žydų poetės kūrybą, o ši - lietuvių. S. Paliulytei buvo šiek tiek apmaudu, kad mugėje nebuvo deramai pareklamuotas rinkinio savitumas. „Mano nuomone, lietuvių dalyvavimui trūko reklaminės įkrovos. Tačiau lankytojai domėjosi mūsų šalimi, daug apie ją klausinėjo. Dalyvauti mugėje buvo tikrai verta", - tikino poetė.
Klusas, Mindaugas. Lietuvių knygos Jeruzalės mugėje // Lietuvos žinios. – 2009. – Kovo 5. – P. 12. – Iliustr.: 2 Vlado Braziūno nuotr. – (Kultūra & menas). – Prieiga internetu (žiūrėta 2009.III.26): http://www.lzinios.lt/lt/2009-03-05/kultura_ir_menas/lietuvi...
Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti 10-oji Vilniaus knygų mugė
Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai.
CULTURAL PROGRAMME
Vilnius Book Fair, 2009
Vasario 13 d., penktadienis, Ilgasis penktadienis
14:00
Konferencijų salė 5.3: Vlado Braziūno eilėraščių rinkinio „Saula prė laidos“ (Lietuvių kalbos institutas) pristatymas. Dalyvauja autorius, Kazimieras Garšva, Donata Mitaitė, Bronė Stundžienė. Renginį veda Virginijus Gasiliūnas. Rengia Lietuvių kalbos institutas.
Conference Hall 5.3 Presentation of “Sun near dusk” by Vladas Braziūnas. Participants: the author, Kazimieras Garšva, Donata Mitaitė and Bronė Stundžienė. Hosted by Virginijus Gasiliūnas (Lithuanian Language Institute).
18:00
Konferencijų salė 5.2: Svečiuose latvių poetai. Vlado Braziūno eilėraščių ir latvių poezijos vertimų knygos „Priedainė“ (Apostrofa) pristatymas. Dalyvauja autorius, latvių poetai Juris Kronbergs, Anna Rancāne, Knuts Skujenieks ir muzikantas Austris Grasis. Renginį veda Kęstutis Nastopka. Rengia „Apostrofa“ ir Latvių literatūros centras.
Conference Hall 5.2 Guest Latvian Poets. Presentation of “Undersong”, new poems and translations of Latvian poets by Vladas Braziūnas. Participants: Vladas Braziūnas, Juris Kronbergs, Anna Rancāne, Knuts Skujenieks and musician Austris Grasis. Hosted by Kęstutis Nastopka (Apostrofa, Latvian Literature Centre).
19:00
Stendas 5.C13: su skaitytojais bendrauja ir autografus dalija Vladas Braziūnas, Juris Kronbergs, Anna Rancāne, Knuts Skujenieks (Apostrofa).
Stand 5.C13 Vladas Braziūnas, Anna Rancāne, Juris Kronbergs and Knuts Skujenieks meet readers and sign books (Apostrofa).
Juris Kronbergs (g. 1946.VIII.9 Stokholme) – latvių poetas, rašantis latviškai ir švediškai. Be daugelio latvių poetų išvertė į švedų kalbą (drauge su Liana Ruokyte) lietuvių poezijos antologiją (2005). Jo vis tęsiamas eilėraščių ciklas „Vilkas Vienakis“, Latvijoje atskira knyga pirmąkart pasirodęs 1996-aisiais), išleistas Švedijoje (dukart), Didžiojoje Britanijoje, Armėnijoje, Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje dvikalbis leidimas išėjo 2008-aisiais, vertė ir drauge su knyga išleistoje plokštelėje vertimus skaitė Vladas Braziūnas. Su eilėraščiais plokštelėje skambanti muzika – Kristapo Grasio; mūsų svečias mugėje muzikas Austris Grasis – Kristapo tėvas... Žinoma, Vlado Braziūno „Priedainėje“ (Apostrofa, 2008) spausdinami kiti – ne šio ciklo – Jurio Kronbergo eilėraščiai.
Anna Rancāne (g. 1959.VI.12 Ludzos rajone) – latvių poetė, dramaturgė. Poezija, pasak pačios Annos, – iš namų ir iš motinos. Iš gimtosios Latgalos, kur (Daugpily, Rėzeknėj), grįžusi iš Rygos, ji vėl gyvena ir dirba jau antras dešimtmetis. Nuo pat pirmosios knygos Malda į namus (1982) Anna kuria ne tik latvių, bet ir gimtąja latgalių kalba. Į anketos klausimą apie mokamas kalbas atsako: latgalių gimtoji, latvių ir rusų – kalbanti laisvai, anglų – susikalbanti. Be latviškų (ir latgališkų) Annos eilėraščių rinkinių, 1988 m. Maskvoje jos eilėraščių knyga išleista rusiškai. Jos poezijos versta į anglų, baltarusių, danų, lietuvių (bent porą kartų yra dalyvavusi mūsų Poezijos pavasario festivalyje), švedų, ukrainų ir kitas kalbas.
Knuts Skujenieks (g. 1936.IX.5 Rygoje) – latvių poetas, vertėjas, literatūros kritikas, Latvijos Mokslų akademijos garbės narys. Tarp daugelio jo pelnytų apdovanojimų ir pernykštė Baltijos asamblėjos literatūros premija. Vertėjas iš daugybės kalbų, taip pat ir iš lietuvių. Gimęs Rygoje, bet augęs pas senelius anoj Nemunėlio pusėj, tad pirmasis nugirstas ir įsimintas lietuviškas sakinys – „Duok Dieve ne paskutinę“… O iš tikrųjų lietuviškai išmokęs lageriuose, į kur 1962-aisiais buvo įkalintas septyneriems metams. Iš lagerių išėjo brandus poetas (pirmoji knyga 1978-aisiais). Vertė ir lietuvių liaudies dainas („Zeme cēla zāli“, 1986), Sigitą Gedą, kitus lietuvių poetus. Pirmasis ir šiuomet vienintelis Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narys, vienintelis Jotvingių premijos laureatas užsienietis, Gedimino ordino kavalierius. 2004-aisiais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Knuto Skujenieko eilėraščių rinktinę „Aš esu toli viešėjęs” = „Es pabiju tālos ciemos“, sudarytą Vlado Braziūno, verstą jo ir Sigito Gedos.
Vasario 14 d., šeštadienis, Nekasdieniai pasimatymai
18:00
Konferencijų salė 5.1: Magnus Ducatus Poesis. Poetinis muzikinis vyksmas – vientisas LDK kalbų ir muzikos kūrinys. Dalyvauja poetai ir vertėjai Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Lena Eltang, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Kornelijus Platelis (Lietuva); Uladzimeras Arlovas, Andrejus Chadanovičius, Maryja Martysevič (Baltarusija); Juris Kronbergs, Anna Rancāne, Knuts Skujenieks (Latvija); Halyna Kruk, Marjana Savka (Ukraina); muzikos atlikėjai Algirdas Klova, Gediminas Laurinavičius (Lietuva), Todaras Kaškurevičius (Baltarusija), Austris Grasis (Latvija).
Conference Hall 5.1 Magnus Ducatus Poesis. Performance of music and poetry in one movement – the languages and music of the Grand Duchy of Lithuania. Participants poets and translators: Eugenijus Ališanka, Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Kornelijus Platelis, Lena Eltang (Lithuania); Uladzimer Arlou, Andrej Chadanovič, Maryja Martysevič (Belarus); Juris Kronbergs, Anna Rancāne, Knuts Skujenieks (Latvia); Halyna Kruk, Marjana Savka (Ukraine); musicians: Algirdas Klova, Gediminas Laurinavičius (Lithuania), Todar Kaškurevič (Belarus), Austris Grasis (Latvia).
Donata Mitaitė
Lietuvių poezijos magistralės ir takai (2005–2008)
Dažnai į ritmišką silabotoniką orientuojasi ir formaliai A. A. Jonyno kartai priklausantis, bet labai savitas poetas Vladas Braziūnas (g. 1952). Jo eilėraščiai (rink. Iš naminio audimo dainos, 2005; rinktinė Vakar yra rytoj, 2007, kurioje spausdinamas ir pluoštas naujų eilėraščių) liudija, kad agrarinės kultūros paveldas poezijoje pasirodė besąs gyvybingesnis, nei kritikai buvo linkę manyti. Jo atspaudas V. Braziūno eilėraščiuose ne išnyksta, bet modifikuojasi, suteikdamas kūriniui regioninio kolorito, kurį atspindi Šiaurės Lietuvos kalbėsenos ir mentaliteto pėdsakai. Poetinės reikšmės aktyviai kuriamos iš žodžių skambesnio, į istoriją nutolusio, o kartais galbūt netgi tariamo jų artimumo. Poetas jaučiasi esąs ir savojo Lietuvos regiono, ir Vidurio bei Rytų Europos poezijos augintinis. Beje, poetas jau yra įteikęs leidyklai ir gimtąja tarme parašytų eilėraščių rinkinį, frazių gimtąja tarme esama jo jau spausdintuose eilėraščiuose. Šiuo požiūriu Braziūno poezija pratęsia garbingą tradiciją. Prieš keletą metų Lietuvoje savo tarmėmis knygų išleidę ar eilėraščių rašę yra Vytautas Rudokas (1928–2006) ir Justinas Kubilius (g. 1954), Latvijoje gimtąja tarme rašo Anna Rancāne (g. 1959), Estijoje – Nikolajus Baturinas (g. 1936), Matsas Traatas (g. 1936) ir daug kitų, ypač võru tarme, siekiančia tapti savarankiška kalba. O pats V. Braziūnas kartu su šveicaru vertėju Markusu Roduneriu yra išvertęs vieno iš tarminės poezijos propaguotojų šiandieninėje Europoje šveicarų poeto Kurto Marti eilėraščių knygą Štai eina žmogus (2004).Lietuviškos knygos [interaktyvus]. – 2008. – Prieiga internetu: http://www.booksfromlithuania.lt/index.php?page_id=129
