Vladas Braziūnas
Vilniaus stotelės<br /> <small>Jeruzalė</small>
Praeitis praeis žeme šitą eiseną nebylią nepataisomą vergiją rūsčialapės mano girios šneka mirusia tarme vis minėdamos mane juodą mano gyslų gaisrą kur pirmykštės dvasios švaistos tarp aklystės ir pašvaistės ji šalta ir svetima ji išalkino mane ir mana mane penėjo ir tą vaizdą įkalbėjo paskutiniam tamsume: už Jeruzalės – laukai ir keliai, kur grįžta keliais ir alyvžalės ugnelės švytuliuoja pakrikai
1983
Vakarinės naujienos. – 1983. – Spalio 1;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 14–15.
Vladas Braziūnas
* * *
Mendelsonas priemiesčio aludėj baisiai vienas, vienas prieš visus toj duobėj kaip ašara, kaip liūdnas atminimas mėnesio, per mus ir per tavo kaktą slenka žaibas taip per smilkinį, apie vaikus tu galvoji, pirmas buvo vaikas į tave kaip lašas panašus apie mirtį, apie tai, ko niekas tau nei man negali pasakyt seną kirtį atmeni pro miegą pilnatis ant stogo, pilnatis krito Lenkija, drebėjo šunes skilinėjo Viešpaties kalnai ir viršūnės buvo ne viršūnės tik suakmenėję vandenai Dieve, gerti, neškite ąsotį plauk nuoga atmetusi kasas ir ant mano kelių išraudoki mano atgailas ir netiesas aš galvoju, kad geriau nebūti su tavim, kai tu tokia šviesi plauk nuoga per Jūrą, per rugpjūtį ir nebūk, kol dar esi... esi? šioj prekyvietėj parduoda paukštį visą gyvį, skečiantį sparnus čia apinasriai, bezmėnai, šaukštai čia alus, verčiau tegu alus šičia žąsys perka riebų ožį ponios antys godisi taukų Viešpatie, koks baltas tavo grožis tarp lelijų ir ant vandenų Viešpatie, neleisk lengvai numirti apkabinus, kas toli toli vieną kirtį, paskutinį kirtį nulaužtoj tėvynės obely tekinas per sodą senas vaikas svetimas namuos, kada, kada išsvyruosi iš aludės tvaiko su randuota obelies lazda
1976.XII.12–14
Braziūnas, Vladas. Slenka žaibas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – P. 6–7;
Poezijos pavasaris 2004 / Sudarytojas Rimantas Kmita. – Vilnius: Vaga, 2004. – P. 182.
Vladas Braziūnas
Mirzaanis, Pirosmanašvilio gimtinė
migla įsišaknija mumyse lėti kalnai nupjaustytais sparnais mus perspėja: Kachetijos dvasia jus persmelkė ir jau nebepaleis tas piešinys ant iškabos skardos jus ištarė ir nuolatos skanduos kaip įnešioti kovo marškiniai priaugs prie jūsų senstančios odos tebus dabar o niekados – seniai vainos kad gniaužiat pinigą naguos juoduos varguos kad šliaužiojat – neguos tik viena auksas – žėrintis languos ir ant aukščiausios Juodmario bangos
1984
Jaunimo gretos. – 1985. – Nr. 1. – P. 31;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 23–24.
Vladas Braziūnas
D. Guramišvilio 15. Nanai
amžinoji mūs gide etruskišku deivės vardu mus vienovė išgydė vienatvė mums įžadą davė išdidų nepulsime mirčiai po kojų po durpmilčiais žydi granitas man Vilniaus šlaitingąją žemę aukštaičių aukščiausieji dangūs išgano sudaigsto žaibus kalnuos prieš paskutinįjį tvaną pabėgusios kulkos prazvimbia pro seną tvirtovę – Kacheti gynybos tvorom sutvarstytą norėti vadinas galėti pasišviečiant mažom šventyklėlėm rūgščioji jų rustika tavo Dievas su vyno burdiukais manąjį lyrikas Vienažindys Krinčine tebegarbina apyniu ag tos rasos paragavęs būtų tavasis Važa! o Niko su gėryčiais ant rankų Tbilisio mūrinėj šutroj neatstojęs per visą kelionę lig tavo gimtojo Cnorio amžinoji mūs gide deiviškai pavadinta – – – virš tavo Vilniaus tuoj švis mano Tbilisy – švinta
1984
Komjaunimo tiesa. – 1985. – Sausio 18;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 24–25.
Vladas Braziūnas
Žolinė: žygiuoja šauktinis per smėlį
Kalendorinė savaitė jau būtų praėjusi, bet šios rubrikos komentarai savaites skaičiuoja nuo šeštadienio, tad ir ketvirtasis "Poetų placdarmas", toks Lietuvos poetų sambūris, tęsęsis nuo ano penktadienio iki sekmadienio, dar gali žymėti savaitės įvykių pradžią. Juolab paklausykit, kaip skamba greta tiedu žodžiai: poetų... placdarmas! Du, regis, nesuderinami žodžiai, mat žymintys, kaip manoma, du stačiai priešingus pasaulius, kūrybos ir karybos: romantišką, bohemišką ar dar kokį laisvūnišką (ar palaidūnišką, plevėsišką) poetų bei kietą, disciplinuotą, klusnumu bei muštru grįstą - karių. Šį rugpjūtį dar neprivatizuotan pajūrin prie Juodosios tvirtovės už Girulių atžygiavo visas Prūsijos princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas. Atžygiavo tiesiai iš istorijos - iš Klaipėdos karybos istorijos klubo. Tiesa, dragūnai be žirgų. Užtat su patranka. Net, įsitikinom, šaudančia.
Daugmaž tuo pat metu, kai poetų placdarmo vadavietėj ne visai klusni lietuvių dragūnų rikiuotė stojo prieš patiklias poezijos pašauktinių bei jų vado Gintaro Grajausko akis, kitų pajūrių kituose smėlynuose Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis vaikščiojo prieš kitą rikiuotę - riboto Lietuvos karių kontingento, Irako šutroj drauge su kolegomis danais padedančio draugiškai Amerikos, o gal Irako liaudžiai. Pati kelionė buvo slapta, ir tai suprantama. Tik generolui laimingai grįžus žiniasklaidos kanalai išplukdė ir patį faktą, ir kai kurių detalių, ne vien meteorologinių. Kad ir tokią, apie kurią anksčiau kažkodėl kalbėti kuklintasi: drauge su danų bei kitų sąjungininkų vertai giriamais lietuvių kariais, su savanoriais profesionalais, kasdienio didvyriškumo pavyzdžius toli nuo tėvynės demonstruoja ir lietuviai privalomosios pradinės tarnybos kariai, paprasčiau - šauktiniai. Irgi savanoriai, tuo nieks neabejoja. Kaip ir tie 41 iš Lietuvos kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, šį antradienį iš Danijos paskraidintų arčiau Kosovo.
Kokios tų Irako savanorių žygio dainos, jei dainos išvis dar kam nors ten galvoj? Labai jau tiktų pritiktų "žygiuoja kareivis per smėlį..." - tokia smarkiai patraukiama, jei, žinoma, smėlėtas oras ne per karštas. Tik kad kilmė šitos dainos labai jau aiški: tiesiog išsiversta "Brodiaga sudbu proklinajet...". Paliksiu nevertęs: vertimas kai kam galėtų pasirodyti politiškai nekorektiškas. O aš, minėtame placdarme paprotintas jo kapeliono (šiemet tokia misija teko filosofui profesoriui Leonidui Donskiui), visokiems korektiškumams, ypač politiniam, tapau, ko gera, itin jautrus. Kaip supratau iš kapeliono komunikato, perskaityto gigantomaniškame, bet taip ir nepanaudotame vokiečių bunkery, ką nors tiesiai pasakyti, įvardyti ar net ko nors taip paklausti šiandienos pasaulio tikrenybėje vis labiau darosi "politiškai nekorektiška". Toks būtų taip sakančio, vardijančio, net klausiančio pasmerkimas. Mat mes demokratiški, užtat žodynas keistinas. Nebūsi apšauktas klasiniu ar liaudies priešu, "tautos pasitarimuose", dar prieš dešimtmetį tokiuose populiariuose, nieks tau pavymui neskanduos "gė-da! gėda!..". Bet rezultatas daugmaž toks pat. Bent jau tylus dvasinis ostrakizmas, išstūmimas iš politiškai korektiškos viešuomenės, - garantuotas. Ir teisingai: antraip demokratija taps nebereguliuojama.
Užtat tesakysiu kuo švelniausiai: šitas kaip yla iš maišo išlindęs šauktinių savanoriškumas man padvelkė tikra jaunystės romantika - sūriu kadaisinės eilinio "gimnastiorkos" prakaitu. Ir eilinio neviltimi. Tiesa, geriau, kaip yra dabar. Kad šitaip. Ne, neduokdie, iš Afganistano prisimenamu cinkuotu būdu. Dabar viskas bus tylu ramu. Dabar atsitokėję jau galim pasidžiaugti, kad jauna ir barbariška lietuvių energija, Europai ir pasauliui neblogai pažįstama iš beisbolo lazdų bei kitokių įnagių, aiškiai civilizuojasi, bet nemąžta. Gal ja ir užkariausim bent Euraziją, kaip viltingai prognozuoja Gintaras Beresnevičius. Beje, dviejų "Poetų placdarmų" kapelionas. Šauktiniais užkariausim, Gintarai, ne poezija, ne eseistika ar kokiais kitokiais menais. Net ne kokia kitokia gamybine veikla. Juk, regis, taip trimituotos mūsų statybininkų viltys pelningai pasidarbuoti Irako liaudies labui jau bus galutinai subliūškusios. Lyg jų nė nebūta. Neatitinka mūsų statybininkai kompanionų standartų, ypač biurokratinių. Kariuomene tikrai galim didžiuotis: tinkama. Viršila sako, kad viskas gerai.
Jei ten, kur - palikęs tėvelių namus, šią savaitę aiškia siena jau atitvertus ir nuo Rusijos - žygiuoja kareivis per smėlį, jei yra ten koks nors kapelionas, jei tas kapelionas vakar bus susizgribęs, jog rugpjūčio 15-oji katalikams "Dungun ėmimas Panalas Švinčiausios", kaip meiliai yra vardinusi kupiškėnė Unė BabickaitėGraičiūnienė, - tie lietuviai jaunuoliai bus prisiminę ir savo šalies valstybinę šventę, dar Žoline vadinamą. Nedirbom. Buvo atlaidų parapijose. Buvo šiaip laisvo laiko - kurie neatostogaujam, pajutom. Kad ir ne taip ryškiai, kaip kadaise ta pati Unė, dar maža: "Mama gražiai pasirėdžius, aš nauja suknele, nauju plačiu šilko kaspinu storoj ilgoj kasoj vaikščiojam po laukus, renkam vosilkas, gaudom drugius. Mūsų namai visi apkaišyti medeliais, vainikais, prie vartų padarytos bromos iš gyvų gėlių. Jaunimo dainos, nuo kurių rugiai linksta.
Pas mus svečiai; mes svečiuos. Tėvelis šiandien drąsiai rūko pypkę, ir mama jam nedraudžia, nes šiandien mūsų patronka Pan. Šv. įžengė dangun. Šiandien didelė Diena".
Nežinau, ar gaiviai rasotą Žolinių dienos rytą daug kas, be artimųjų, bus prisiminęs tuos jaunuolius, karštį ir smėlį, audrų žeriamą jiems į akis. Jiems - mūsų, kariaujančios šalies, vaikams. Žygiuojantiems tiesiai būsimon istorijon. Be jokių žirgų ar pegasų. Be jokios poezijos.
Braziūnas, Vladas. Žolinė: žygiuoja šauktinis per smėlį // Lietuvos žinios. - 2003. - Rugpj. 16. - P. 2. - Rašytojo skiltis. - Iliustr.: V.Braziūno portr. [Alio Balbieriaus] nuotr.
Vladas Braziūnas
naktys yra didelės
2 garavo smalkės, merkėsi mairūnai noragas kaukolę užgavo tamsoje mes įtempti, ir smelkias mano kūnas į tavo naktį, švyti naktyje nakties žaltvykslės, vandenų išplautas boluos kaip griaučiai tavo kambariuos juodon naktin išplaukusiųjų plaustas juoda naktis akiduobėm žioruos bet tu regi, kaip išganingai švyti dvasingieji šikšnosparnių veidai ir išmanai tą laikinumo dydį: gaisrų ugnis, o, nuoskriaudų aidai... kai suskaičiuoju, liekame vien mudu ir aukuro nuskilusi briauna – aiškiaregystės šaukianti minutė Švelnioji mano! apkabink mane sušildyki, medėja baltos rankos suvilgyk žievę aptakioj liepsnoj ir aklą Dievą prie širdies prilenki šventa giesme chantant dans la coupole
3 mažyti pilkas meilės talismane smuikuoja smilga vakaro verlenas ir skęsta lūpažiedžių patale auksinio sklastymo tiesiausia biržė ir tyliai plasta ugniaspalviai viržiai viršum šilų, o debesio galva kūrenas tarsi nieko nepamiršus: krūtinės šarvas, kruvina ląsta dalija mūsų laisvę ir nelaisvę kregždė urvinė (jos ranka šalta) jau nusiskynė rusvą tavo vaisių o miesto skruzdėlyne mes beteisiai ir nežinia jau, kas už ką ir kas prieš ką tiktai sapne visai kita ranka tavuosius žiedlapius atskleidžia tylai ir pamatau su nuostaba slapta pasaulį, išganingą mano lyrai: Švelnioji mano! žydinti ranka mus apkabina ir matuoja karštį ir ant krūtinės užvynioja tvarstį ir girdo mus pelynų arbata Švelnioji mano! aš jau negirdžiu aušroj ką klieda amalinis strazdas lytėjimus užliedamas žvaigždėm ir paskutinį lašą je vous aime viršūnėj mūsų palaužtoj uždegdamas
Rudamina, 1978-ųjų lapkritis–gruodis
Braziūnas Vladas. Slenka žaibas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983. – P. 42–44;
Braziunas, Vladas. veľke sú noci = grandes sont les nuits = naktys yra didelės / Výber zostavila a zredigovala Miroslava Vallová; z francúzštiny preložil S. Vallo [p. 33–35]; traduit du lituanien par Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana [p. 36–38]. – Bratislava: Edícia Viachlasne Literárne informačné centrum, 2006. – P. 33–41;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=1&author=vb02&sh... (eilėraštį skaito autorius);
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 26–27.
Paaiškėjo Knygos meno konkurso „Vilnius 2005“ laureatai
Šių metų vasario 7–8 dienomis Kultūros ministerijoje įvyko kasmetinis Knygos meno konkursas ,,Vilnius 2005“. Jį organizavo Kultūros ministerija, Dailininkų sąjunga bei Vilniaus Dailės akademija.
Iš konkursui 31 leidyklos pateiktų 88 knygų atrenkamoji komisija antrajam konkurso ratui atrinko 35 leidinius.
Diplomai laureatams įteikti Baltijos knygų mugės / Vilniaus knygų mugės metu, 2006 metų vasario 23 d., ketvirtadienį, 16 val. LITEXPO parodų rūmų forume.
Lietuvos dailininkų sąjungos premija paskirta dailininkei Sigutei Chlebinskaitei už Vlado Braziūno, Algirdo Klovos bei folkloro grupės „Vydraga“ leidinio „Iš naminio audimo dainos“ apipavidalinimą (Leidykla „Kronta“, spaustuvė „Petro Ofsetas“).
Knygos meno konkurso ,,Vilnius 2005“ diplomais už šią knygą taip pat apdovanota leidykla „Kronta“ ir spaustuvė „Petro ofsetas“.
2006.2.23
http://www.lrkm.lt/index.php/lt/39899
„Kasdienybės kultūra“: autentika ar gyvenimas naujomis formomis?
Laidos įrašasKodėl Lietuvos politikai Vasario 16-osios šventę sieja tik su lietuvių tauta? – istoriko Č. Laurinavičiaus komentaras. Autentikos ar gyvenimo naujomis formomis norime iš tradicinės liaudies kultūros? – pokalbiai su A. Cholinos spektaklio „Žmonės“ kūrėjais, etnologe B. Stundžiene – laidoje ketvirtadienį, vasario 16 d., 14.05 val. (kart. vasario 18 d. 10.03 val.).
Laidoje taip pat girdėsite pasakojimą iš Vilniaus Rašytojų klube vykusio poeto V. Braziūno ir kompozitoriaus A. Klovos naujo projekto „Iš naminio audimo dainos“.
„Kasdienybės kultūra“ per LR – vasario 17 d. 00.05 val.
Laidą rengia Violeta Melnikienė
2006.02.16
www.lrt.lt/print.php?strid=&id=1445277
„Muzikiniame pastiše“ – poetas Vladas Braziūnas
Laidos įrašasTrečiadienio laidoje (12.10 val.) lankysis poetas, fotografas ir unikalaus poetinio-muzikinio projekto bendraautorius Vladas Braziūnas. Neseniai su Algirdu Klova ir jo vadovaujamu folkloro ansambliu „Vydraga“ jis išleido knygą su kompaktine plokštele „Iš naminio audimo dainos...“
Šioje kompaktinėje plokštelėje poetas, daug laiko skyręs etnografinėms ekspedicijoms, skaito savo posmus, kartais ir uždainuoja...
Pirmasis laidos puslapis skirtas 50-metį sutinkančiam pianistui ir kompozitoriui Ričardui Biveiniui, dabar gyvenančiam Ispanijoje.
Pabaigoje skambės sekmadienį Vilniuje koncertavusio vyrų vokalinio ansamblio „Šantekler“ albumo fragmentai. „Balsų orkestru“ vadinamo 12-kos vokalistų kolektyvo iš San Francisko sudėtyje – net 4 kontratenorai, dainuojantys moteriškam sopranui rašytas partijas, o jų atliekami kūriniai – nuo renesanso iki šiuolaikinių – užbūrė milijonus viso pasaulio klausytojų...
Laidą ves Jūratė Vičienė
2006.02.15
www.lrt.lt/print.php?strid=&id=1472846
Vladas Braziūnas
kūrybos vakaras "Iš naminio audimo dainos" ir fotografijų paroda "Tiesiog mieli veidai"
poeto VLADO BRAZIŪNO ir kompozitoriaus ALGIRDO KLOVOS
k ū r y b o s v a k a r a s Iš naminio audimo dainos
VLADO BRAZIŪNO FOTOGRAFIJŲ PARODOS
Tiesiog mieli veidai ATIDARYMAS
DALYVAUJA poetas VLADAS BRAZIŪNAS, kompozitorius ALGIRDAS KLOVA, hum. m. dr. BRONĖ STUNDŽIENĖ, dailininkas ROMAS ORANTAS
Vakarą ves prof. ELENA BUKELIENĖ
K. SIRVYDO G. 6
http://www.lzinios.lt/paper/20060220/10.html
