Į pradžią

Eduards Aivars


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

* * *

Te ašaros išgraužia skruostą iki kaulų Kaip nors parsiramstysi pusnių kaip sienų ligi pavasario Su paltu paliks šilta Eketėn įmerktą galvą atloši Saulė virš tų, kurie nenori dar vieno eilėraščio apie mirtį Kruša, jaunuoli, dideli grumstai Kas juos sėja? Kursuoji nuo Didžiojo ketvirtadienio Didžiajan Penktadienin Tada ūmai atgal mažajan trečiadienin Iš baimės, kaip pildosi Raštas Iš nevilties šventųjų mėšlungiškai įsikabinam it podėlio spynos pakabinamosios Kad tik jie mus palytėtų Prie Jėzaus kojų basųjų pomada pasileidėlės gniūžta Likusie žongliruoja pamokslais kaip dešimčia krepšinio kamuolių

Eduards Aivars

* * *

Lai asaras izgrauž vaigu līdz kaulam Gan jau aiztaustīsies gar kupenām kā gar sienām līdz pavasarim Mētelī paliks silti Āliņģī iemērkto galvu atmet atpakaļ Saule pār tiem, kuri negrib vēl vienu dzejoli par nāvi Kruša, jaunekli, lieli graudi Kas tos sēj? Tu kursē no Zaļās ceturtdienas uz Lielo Piektdienu Tad žigli atpakaļ uz mazo trešdienu Bailēs no tā, kā piepildās Raksti Izmisumā mēs krampjaini svētajiem pieķeramies kā piekaramās atslēgas pieliekamajiem Lai viņi pieskartos mums Uz Jēzus kailajām kājām staigules pomāde gumst Pārējie žonglē ar baušļiem kā ar desmit basketbola bumbām

Eduards Aivars


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Vieno žmogaus turnyras

Valstiečiai žiūri į tolumą Tu sukies apie bokštą, šauki Kaip vanagas, kaip balsinga daina, kaip vėtra Sukies apie Dievą, šauki: AŠ TAU JAU RAŠIAU Tik nesugalvoki nurimt Tik nesugalvoki numirt Kaip simfonija ar sausas vėjas kaip jaunikis iš tolimo kiemo Nebesidrovėdamas čionykščių

Eduards Aivars

Turnīrs vienam cilvēkam

Zemnieki tālumā noskatās Tu riņķo ap torni un sauc Kā vanags, kā skanīga dziesma, kā vētra Tu riņķo ap Dievu un sauc: ES TEV RAKSTĪJU JAU Tu nedomā norimt Tu nedomā nomirt Kā simfonija vai sauss vējš kā līgavainis no tāla ciema Nekaunēdamies vairs no šejieniešiem

Elżbieta Musiał


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Pasotinsiu meilės dievą

Pasotinau kančios dievą dievas mano kančios yra didis dievas paskutiniu trūksniu užspaudžiau akis jo ir lūpas nesirūpina duona nesivargina neprasimano būties pinklių jo sapnas ramus tuščias iš soties švintant patekės stipresnis – meilės dievas atiduosiu jam laimės nelaimės pilnatvę jomis išmatuos pasaulį ir bus apstulbęs

Musiał, Elżbieta. Pasotinsiu meilės dievą / [Iš lenkų k.] vertė Vladas Braziūnas // Šiaurės Atėnai. – 2006. – Liepos 8. – P. 2.

Elżbieta Musiał


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Melancholijos kibirkštie

Nebežinau kelintą jau kartą skaitau tavo vienatvę skaitau o tarytum aklo lytėjimu ieškočiau ištiestos rankos nujaučiu josios pulsą ir spėju švelnumą tuo jutimu rudens valandos nenumaldomos mumyse neatšaukiamos kur per metus dažniau nei kartą užeina

Musiał, Elżbieta. Melancholijos kibirkštie / [Iš lenkų k.] vertė Vladas Braziūnas // Šiaurės Atėnai. – 2006. – Liepos 8. – P. 2.

Eduards Aivars


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Airijos vyšnia

Dublino priemiesty kovą žydėjo vyšnia Ėjau jos fotografuoti Ji nesileido, pabėgo, pradingo Visai kaip višta baltukė, prisireikusi dėt Šio kadro nebuvo įmanoma ryškint Tada padariau taip – suplėšiau pagalvį Išpurčiau pūkus pro langą Ir bėgau žemyn žiūrėti Kai kas panašu jau buvo Vyšnios veidas be liemenio

Lietuviešu un latviešu dzejas diena / Krājuma veidotāji Vlads Brazjūns (Lietuva), Dace Markus (Latvija). – Rīga: Latvijas Valsts prezidentes Vairas Vīķes-Freibergas dibinātā Valsts valodas komisija, 2006. – lpp. 77;
Dzīvās baltu valodas / Sastādījusi Dace Markus. – Jelgava: Rasa ABC, 2008. – Lpp. 101.

Eduards Aivars

Īrijas ķirsis

Dublinas pievārtē martā ziedēja ķirsis Gāju to fotografēt Viņš man neļāvās, aizskrēja, pazuda Gluži kā vista baltīte, kura aizmetas dēt Šo kadru nebija iespējams attīstīt Tad es darīju tā – saplosīju spilvenu Izbēru dūnas pa logu Un skrēju lejā skatīties Kaut kas līdzīgs jau bija Ķirša seja bez auguma

Lietuviešu un latviešu dzejas diena / Krājuma veidotāji Vlads Brazjūns (Lietuva), Dace Markus (Latvija). – Rīga: Latvijas Valsts prezidentes Vairas Vīķes-Freibergas dibinātā Valsts valodas komisija, 2006. – lpp. 76;
Dzīvās baltu valodas / Sastādījusi Dace Markus. – Jelgava: Rasa ABC, 2008. – Lpp. 1010

Vladas Braziūnas


Vaišelka


ir raĩdžių rašto dèmonai tie patys iš Graĩkijos, kaip Mindaugo sūnus ir mano sapnas niekaip nesugrįžta stačiatikis: tereiškia tai, ką reiškia vienuolis: ko nėra, nereik kalbėt klapčiukas: vien tik sąspalvių klausytis girdžiu, kaip gelsvos sutemos nusės ražienų sutemos, šventa šviesa aptiškę sūnus negrįžta, demonai tie patys klausytis ir girdėt, ateina kelias atadūluojant kuopai per marès: tai grįžta iš kãrės saulelės vakãrės kraujais aprasojęs o koja baltoji prie tymìnio balno

Fabijoniškės, 1998.VII.6–XI.24


Braziūnas, Vladas. ant balto dugno: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. - P. 115;
Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika = robežu pārvarēšana = пераадoленьне мeжаў = pokonywanie granic = подолання меж = преодоление рубежей = surmounting boundaries: 2006–2007 / Sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – P. 94;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 33.

Kornelijus Platelis


MAGNUS DUCATUS POESIS

Poezijos Didžioji Kunigaikštystė įsteigta Minske, Lietuvos Respublikos ambasadoje, 2006 metų liepos 5 d., minint Mindaugo karūnavimo dieną, dalyvaujant Minsko inteligentijos elitui, žiniasklaidos, meno ir diplomatinio korpuso atstovams. MDP buvo suvienyta ne kalavijo, o geros poetų ir politikų valios, solidarumo ir domėjimosi vienas kitu. Idėja sukurti tokį darinį kilo poetui Vladui Braziūnui, kuris už tai neliko nenubaustas – paskui turėjo viską organizuoti. Idėją parėmė LR ambasadorius Baltarusijoje Petras Vaitiekūnas. Kovo mėnesį viešėdami Minske aptarėme detales. Kaip tik tuo metu vyko porinkiminiai piketai, ir buvo savaime suprantama, kad pirmasis MDP renginys turi vykti Minske, bet Lietuvos teritorijoje.

Tad liepos 5 d. vyko poezijos ir muzikos vakaras "Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika", kurio metu iškilmingai paskelbta apie MDP įkūrimą, iškelta Poezijos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava (dailininkė Taida Balčiūnaitė). Renginyje dalyvavo poetai iš žemių, priklausiusių Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei: Baltarusijos (Andrejus Chadanovičius, Uladzimeras Arlovas, Maryja Martysevič), Lenkijos (Barbara Gruszka-Zych, Romualdas Mieczkowskis), Lietuvos (Vladas Braziūnas, Antanas A. Jonynas, Kornelijus Platelis), Rusijos ir Lietuvos (Georgijus Jefremovas), Ukrainos (Dmitro Lazutkinas, Olehas Kocarevas). ­

Renginyje skambėjo latgališka Rūtos Muktupavelos (Latvija) daina, Algirdo Klovos (Lietuva), Valdžio Muktupavelo (Latvija) ir Todaro Kačkurevičiaus (Baltarusija) įvairiais instrumentais atliekama LDK laikus primenanti muzika, perauganti į avangardistines improvizacijas.

Tuo ši istorinė romantika, galima sakyti, ir pasibaigė: renginyje nebuvo nei kalbama apie kokį nors LDK paveldą, nei skaitoma specialiai tam pritaikyta poezija. Poetai ir muzikai tiesiog dalinosi savo kūryba ir drauge improvizavo kurdami vientisą poetinį muzikinį vyksmą. Šiuolaikinės politikos žargonu tokio renginio idėją galima nusakyti paprastai: regioninis bendradarbiavimas. Nenoriu teigti, kad poetų vienas kitam nešama žinia kuo nors geresnė, ypatingesnė už tas, kuriomis keičiasi nepoetai, tačiau akivaizdu, jog vardan teisingos politikos dialogas "regione" turi vykti visuose sluoksniuose, o vardan žmoniško gyvenimo kaimynams privalu keistis patirtimi. Juo labiau kad ši patirtis dabar gana skirtinga ir tikrai įdomi. Visi dalyviai pritarė minčiai, kad renginys turi tapti tradicinis ir kasmet vykti vis kitoje sostinėje. Arba vis kitoje sostinėje ir Vilniuje.

iliustracija
Dzianiso Ramaniuko nuotrauka

LR ambasados Minske pranešime spaudai sakoma:

"Muzikos ir poezijos vakaru buvo siekiama suburti Magnus Ducatus Poesis bendriją, vienijančią Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos poetus, poezijos vertėjus, jos kritikus, taip pat kitų meno sričių atstovus.

Projekto pagrindas – LDK dvasinis, intelektinis ir kultūrinis palikimas. Siekiama skleisti regiono poetinės ir meninės kultūros bendrumus, ryškinti kiekvienos regiono kultūros autentiškas kryptis, reiškinius bei asmenybes, kaip bendrą regiono tapatybę ir kaip atskirų tapatybių polifoniją, puoselėti Magnus Ducatus Poesis vertybes regiono viduje ir išorėje.

Lietuvos Respublikos ambasadorius Baltarusijoje Petras Vaitiekūnas savo kalboje pabrėžė, kad visus projekto dalyvius vienija bendra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Pasaulis, LDK laikais vystęsis pagal jėgos balanso principą, dabar vadovaujasi nauja logika – Europa kuriama mus vienijančių bendrų vertybių principu. Poezijos Didžioji Kunigaikštystė tapo naujo, vertybėmis grįsto, Europos civilizacijos vystymosi parafraze. "Laisvės, kūrybos bei atsakomybės vaisiai yra nepavaldūs laikui ir sunaikinami", – teigė ambasadorius.

Lietuvos Respublikos ambasada sieks, kad Magnus Ducatus Poesis taptų kasmetiniu renginiu, įveikiančiu ribas ir sienas".
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3104&kas=straipsnis&st_id=9153
"Literatūra ir menas" 2006-07-14 nr. 3104

Vladas Braziūnas


<br/>užmaršties paveldas

(siaurukas, rūkas ir akla iš rūko nyranti migla) šioje baltutėlėj migloj kumeliukas, baltas ir šiltas tyliai rupšnoja ir dreba siūbuoja ir trepinėja mūsų pradžiõs pabaiga, dar neįmatoma (ak, menu, kaip žyra į upę akmenukai nuo kriaušio ūmaus) o gal tik viduržiemio naktį o gal tik per debesio plaštaką ką nors sugalvok, atitolink paritink nuo kalno gniūžtę švelniai kaip aukso žiedą vėjo paūkiamą pa- tilindžiuojamą (tyliai vaitodama skamba naktinė viola da gamba tik ji begyva manyje nakty ir jos nyktyje)

Rīga–Birštonas–Vilnius–Fabijoniškės, 2003.XII.4–2014.II.10

Krantai. – 2014. – Nr. 1. – P. 36. – Prieiga internetu (žiūrėta 2015.IV.3): http://www.kranturedakcija.lt/app/webroot/files/Krantai-2014...
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 48.

Vladas Braziūnas


ir bus atidaryta


tavo aky atminty ne mūsų rusvas ruduo raudonas Laplandijos ruska be mūšio nepasiduok bus ką išduot ir bus kam mano aky atminty įžiebt pavojaus spalvas įžambūs lietūs punktyrais žymi negalimybes žydinčias, žydras, pažyra tavo aky atminty mano aky atminty galudienių durų stiklai dvivėrės užsikirto dvigubai atkakliai belsk, kol prišauksi

Naujininkai, 2003.X.2

Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 39;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 17.

Vladas Braziūnas


dienos


prisimeni neparašytus mano laiškus? aš skėtį pamiršau, baltõs lazdelės galiuko žvilgsnius šaligatvin sušlapom abu kaip varlės varva tau nuo blakstienų mano akiduobėn

Fabijoniškės, 2003.IX.15

Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 41;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 23.

« first‹ ankstesnis…474849505152535455…kitas ›paskutinis puslapis »
Syndicate content