Į pradžią

Vladas Braziūnas


visa bus sapnas apie

visa, kas bus, – neklaidinga kaip sapnas tegu ir klaidžiausias, vis krenta dantys ir krenta: prarasi, vis sako tėvus, iškeliavusius andai Dievopi, – ne apie tą, kurs iš žydro baseino įsisiautęs žydran chalatan žengia žalian aikštynan, – žydra, žydra ir žalia tik apie tą, kur Aukštaičiuos stalgų, tarp jungų ir jaučių kur Žemaičiuos su medsėdžiais žvalgos, gal jūrą nujaučia

2000.II.20–28

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.17.

Vladas Braziūnas


dovanota dvišaka žvakidė

1. grumblotas – kalinio darbo – angelas sargas nuo mano knygų lentynos (lyg nuo Bernardinų sakyklos klausytųs krūtinėj kiauroj kosminėjant Kažinką erdvėjant ir pildantis) tyli jo neišsergėtas vėlek vėlek už grotų kuprotai recidyvistei angiai jau nusispjaut 2. subers – ir mus – į šulnį beužgriūvantį – su Bernotu, kalbėsim po velėna su velenu, trupančiu, su pelėsiu girdys bernas svirtį svyruoklę iš kritusio Bėrio akiduobės plėsis iš nuostabos smegduobės Kalėdų sniego prikritusios lygmalos prakartėlės, žydės dvišakos lajos, dvi žvakės sniego dagilių mirksėjimas gils gels ligi Latvijos

1998.VIII.15–2001.III.10

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.43.

Vladas Braziūnas


<center> <br/>* <br/>* * * * * <br/>* * * * * * * * </center>

špokai ir mažieji uoksų paukšteliai manuos inkiluos – galingiausieji man užtarytojai mano žaismė pirmučiausia – sielos pusiau- svyruonėjančios žvakės su sna- po vaškuolėm dagtelėm, taš- kuotos mažybinės povos su perlų vainikais ir aukso žie- dais ant kojelių – pagaus ir nurinks ne iš tikro, numaus ne iš tikro, tik taip pasakyta dainoj, tai svajota tai visko – iš nieko – ir būta

Fabijoniškės, 1998.VIII.8–2000.VII.30

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.49;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 51. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 237. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD). – Eilėraštį kompaktinėje plokštelėje (2) skaito autorius;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 66.– (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.

Vladas Braziūnas


senis ir jūra

senis nusilenkė žemei ir nieko daugiau nepasakė tako boružė ieškojo karštam griovely krūtų kraujo pritryškusi bruknė į aukso obuolį sirpo papjovė, nulupo, vidurius kaulus sudegino, mėsą jaučio, visiškai juodo išgelbėtų sembą nuo lenkų paskerdė, svilino, valė išpjovė spenius ir į jūrą kartojo kaip gulė ir kėlė broliai dievu jį išrinko senis nusilenkė žemei ir seniui atėmė žadą pasaulis graudus, netikras it mylimosios raukšlės

1995.IV.7–9

Braziūnas Vladas. Ant balto dugno: Eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. - P.31.

Vladas Braziūnas


Vilniaus klasicizmas

yra asmuo, iškilęs iš minios liūdesyje paskendęs laivas, ilgo sielvarto mirtis galioja, karalystė baigias išniekinta Tarkvinijaus sūnaus ichtiofagų dovanos, pelė varlė ir paukštė, penketas strėlių Smuglevičius ir Vilniaus akvarelės paveikslų reportažai, galimybė vienam pakeist istoriją ir laisvę suteikt utopiniam valstiečiui dvaro varlei, pelei galybę Galijoto, skito šalmą ar etiopo lanką: skrenda – šauk pasirinkai: baltieji nugali ir žūsta kaip lydžio pilvas minkštas žirgo kaklas apsikabink minios fone, pasirinkimas akis ir šnervė, prisigėrus smėlio ir rudo kraujo, Radvilos žmona it pupų pėdas, tik krūtis išsprūdus maitina iš taurės svajonių peslį trinitorių šventasis Kajetonai padaugink duonos

2000.IV.7–12

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.22.

Vladas Braziūnas


šiąnakt pirmąkart sapnavau

tik atėjai, mamos paklausei, ar esu, ir baigės sapnas taip baigias ne laiku sapnai, susitikimai ir gyvenimai vis prasilenkiantys ties vienu klausimu nes jau mamos nėra, manęs kaskart mažiau, ir žinomas atsakymas mama tik klausia vis, kas buvo čia atėjus vis sutrinku, raustu ir nubundu, pasaulis sukas apie savo ašį – koridoriaus gale menkutę figūrėlę per atspindį lange mane dar tebematančią: rašau per geometriją tau pirmąjį eilėraštį rudens pilkam fone širdis laiminga šokinėja puspenkto posmo vien tik banalybių taip geliančių, kad atiduočiau viską už mielą, už svajonių karalaitę nė žodžio nesuspėjau pasakyti, nors mačiau kiek kartų diena atrodo slegianti, o pamokos kaip amžiai ir amžinas aliarmas: slėptuvės užrakintos

Braziūnas Vladas. Alkanoji linksniuotė: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1993. - P.12.

Vladas Braziūnas


<br/>baltų kalbos

baltų linksniai baltalinksniai ant kalbos asfalto linksta po asfaltu šaknys tvinksi žalumos kalba pritvinksta sprogsta priebalsiai ir švokščia prieblandoj ir mėnesienoj kad galėčia, juos išvogčia išsprogdinčia latvių sieną sėlių sieliais taranuočia tvirtagalis galininkas kirsčia lielupę lig žiočių bet didžiosios linkin sminga ir laužtinės, ir trumpinės byra priedainės, pušynės per kalbos asfaltą, žvyrą juodos baltų valtys irias Priedaine (lat.) – „pušynas“, „pušynė“.

Fabijoniškės, 1998.III.31–VI.10

Braziūnas Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 27;
Dzīvās baltu valodas / Sastādījusi Dace Markus. – Jelgava: Rasa ABC, 2008. – Lpp. 36;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 200. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.17) eilėraštį skaito Kęstutis Nastopka;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – Paskutinis (4) kn. virš. p.;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – P. 22.

Vladas Braziūnas


prašvitimas


tiksi laikrodžių laikas betikslis nežinai, ką aklai susitiksi kokį laiką, nedrįstantį klysti jo kerai – išganinga aklystė nesulaikoma slenka lig slenksčio ant jo akmenio galvą nulenksiu: jo pakalnėje Nemunas teka ar užpelnėme švelnią jo šneką saulės žalvariu kaustytą diržą ar ties Žalgiriu jo nepamiršom ar užgirsim per žalvarnio svydį kaip atauga pakalnėmis svidrė tykiai tykiai per Lietuvą rytas atminty atkerėtoje imas: – ilgos ilgos lietuvių trimitos garsus garsus jų girioj šaukimas

Vilnius, 1984.IX.3–5

Poezijos pavasaris. – Vilnius: Vaga, 1985. – P. 236;
Tarybinė Klaipėda. – 1986. – Kovo 9;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 5;
Žvaigždutė. – 1988. – Nr. 7. – P. 12–13;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 63. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-1.21) eilėraštį skaito Alvydas Šlepikas;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 19.

Vladas Braziūnas


raudonoji knyga


kada tu sniegeną sapnuosi tarsi ant balto sniego kruviną katarsį kada pro miegą berdama žodžius ištarsi prakeiksmę, kuri palaimins kada išverksi gūdžią savo baimę kada ranka apglėbusi nudžius jau metas, rytas, spengianti galva per dangų ritas sniegenos spalva mes niekieno, mus niekina ir teisia ir sukas, sukas, Viešpatie, kaip sukas virš mūs galvų – dausų didysis ūkas mus skrodžia srovės laikinos ir baisios laikaisi lyg už sapno ašmenų nuogos minties, kad visa aš menu bet apleisti daiktai nebesutaiko o sniego paukščiai, traukiantys į knygą palieka apsiblaususią sodybą ir mūsų miegą, ir ne mūsų laiką

1984.III.3–V.12

Tiesa. – 1985. – Gegužės 5. – .P. 25;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986. - P. 101-102;
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 30.

Vladas Braziūnas


diena dovana


rytas būtų kaip rytas tik dienos nebebus švyti piktas kaprizas pro pernykščius lapus aukso rasos ant lapų rytmetinės žvaigždės pavydės, kai anapus apsipras ir mirgės kai nukrės, vidur jūros kosminės ant akmens ką ten piktosios niurna? ką ten šviesiosios lems?

Middlebury, 2000.VI.1; Fabijoniškės, VIII.4–7

Žemės druska. – 2001. – Vasaris. – P. 16;
Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 62;
Žiemos žodžiai 2004 / Sudarė Benediktas Januškevičius, Darius Pocevičius, Juozas Žitkauskas. – Vilnius: Žuvėdra, 2004. – P. 48;
Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5.

« first‹ ankstesnis…555657585960616263kitas ›paskutinis puslapis »
Syndicate content