Į pradžią › Knygos

Vladas Braziūnas


* * *


pririšau prie teatro durų pakabinau raštelį dovanoju likimą beveislis, švelnus, protingas išpraustas ir paskiepytas per visą spektaklį inkštė neprisileido nė vieno šiepėsi, rodė iltis trečiąją dieną nužengė į mano nerūpestingą dangų, tupi dešinėje laižo ir drasko gerklę

Fabijoniškės, 2001.XII.1–2

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. – Vilnius: Vaga, 2002. – P. 130.

Vladas Braziūnas


nakties pergina


kosmogoninės ganyklos, stepę stebinti mėnulė stabo stabilumas, stulpas, nykūs gyvulių varovai kosminė ašis, aplinkui plytinčios pasaulio plynės svetimos ir nesvetingos, archetipinės ir plačios plastiški arklių tabūnai, žydi akmenys ir medžiai griūna į pasaulio pradžią stepių kūnai prakaituoti linijinės augalijos, šiurkščialaiškės laiškios žolės laiko stebulę pristabdo tik dienos ugninis stabas

Fabijoniškės, 2000.XII.2

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. – Vilnius: Vaga, 2002. – P. 8;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 214. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.21) eilėraštį skaito autorius.

Romas Daugirdas


Miry Collection

Vladas Braziūnas. lėmeilėmeilėmeilė Vilnius: Vaga, 2002, 143 p.

While presenting the ninth poetry collection lėmeilėmeilėmeilė by Vladas Braziūnas, a poet of the middle generation, we would like to remind readers that this is not the first time he has appeared in this magazine. Three books by him, Alkanoji linksniuotė (The Hungry Conjugation, 1993), Užkalinėti (Boarded Up, 1998) and Ant balto dugno (On the White Bottom, 1999), were reviewed in the last issue, while some translations of his poetry were published in 2001.

We should point out that working on various editorial boards after studying the Lithuanian language and literature did not exhaust the poet’s lyre, although he has been complaining it did. It was only in recent years that he has devoted all his time to his creative work, which has the hallmark of high linguistic culture.

What might attract a foreign reader in the work of this poet? In my view, it could be the intersections of opposites. In form, Vladas Braziūnas’ work looks very modern: the author experiments daringly with language and syntax, he is characterised by a refined balancing of semantic fields. Yet behind all this, there hides an archaic world perception (or a stylisation of it) related to ancient agrarian culture. His attempts to break into dynamic urbanised spaces are not very successful. The artificial urban geometry disrupts the contours of the pantheistic world image.

The poet combines successfully the freedom of improvisation and the discipline of text. The initial impression of an involuntary flow (frequently quite miry) is deceptive. The poems are "carved" with a firm hand, and the occasional baroque flourish is ruthlessly checked.

A thick ethnic layer that highlights the peculiarities of the language, toponymy and customs of the area around Žiemgala where the poet was born sand out in all the collections, including the present one. Unfortunately, these can hardly be translated into other languages. He seems to be erecting a monument to things receding and disappearing, and attempts to spontaneously stop the flow.

The lexicon of this latest collection features more abstractions, yet they do not affect the prevailing texture of concrete empiricism. Rather, they signify attempts to tame the world, from a lump of soil to the most distant stars.
The Vilnius Review: magazine of the Lithuanian Writer’s Union. Spring - Summer 2003. - No 13. - P. 91-92.

Vladas Braziūnas


grupinis portretas


Algimantui Aleksandravičiui paskutinė pradžia: vaidenasi – vandenys sklendžia išsigandusi nuosaka, sklendės kietai užšautos, delnas į saują, mėšlungišką kumštį, moteris kumši, išeik pažiūrėk, šviesokaitos dėmės mėgina susikalbėti su medituojančiais, regis, visi atsidūrę prieš objektyvą, slepias už kaukės, plaukia į neryškumo zoną, autorius laukia lietaus, gal atplaus, atplukdys čiurkšlėmis išsipraususius nuogus, neguodžiamus, nebeišverčiamus į mums suprantamą kalbą, svarbi tik šviesa atsklindanti iš tamsumos paskutinės, tik akį tik pusę akies, pusę žvilgsnio apšvietusi grimzta į kūdikio kūną, raukšles, susiraukšlijusius debesis neišsilijusius, neišsisakiusius, santykis subjektyvus priežastingi ryšiai, bet nematomi, kyla akispūdis potvynis kyla, atoslūgis sprogsta, nusineša mus

Fabijoniškės, 2000.XI.29–XII.1

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.128;
Braziūnas, Vladas. Geltonas žiburys [elektroninė knyga] / Į lenkų kalbą vertė Teresa Dalecka = Żółte światło / Przełożyła z litewskiego Teresa Dalecka. – Skopjė: Blesok, 2003. – Prieiga per internetą (žiūrėta 2004.IV.5): http://www.e-knigi.com.mk/01poetry/braziunas/04/sodrzini.asp?lang=mac (lietuvių k.); http://www.e-knigi.com.mk/01poetry/braziunas/04/sodrzini.asp?lang=eng (lenkų k.);
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 218. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.24) eilėraštį skaito autorius.

Vladas Braziūnas


šaknis

kuprūs keliai suplūktiniai užaugo pelynais ir tuopom sniegenų pulkas nuskynė bemiegį palangės šermukšnį kas taip išklaipė šakas kas taip iškreivojo kamienus atsiknojo žievė, atitokau pačiam debesų žydėjime visa ne čia, ne aukštai ne degančiam sniegenos skrydy amžiną ačiū tai kuria po mirties išvydau

1992.X.19–XII.17

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.50.

Vladas Braziūnas


visa bus sapnas apie

visa, kas bus, – neklaidinga kaip sapnas tegu ir klaidžiausias, vis krenta dantys ir krenta: prarasi, vis sako tėvus, iškeliavusius andai Dievopi, – ne apie tą, kurs iš žydro baseino įsisiautęs žydran chalatan žengia žalian aikštynan, – žydra, žydra ir žalia tik apie tą, kur Aukštaičiuos stalgų, tarp jungų ir jaučių kur Žemaičiuos su medsėdžiais žvalgos, gal jūrą nujaučia

2000.II.20–28

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.17.

Vladas Braziūnas


dovanota dvišaka žvakidė

1. grumblotas – kalinio darbo – angelas sargas nuo mano knygų lentynos (lyg nuo Bernardinų sakyklos klausytųs krūtinėj kiauroj kosminėjant Kažinką erdvėjant ir pildantis) tyli jo neišsergėtas vėlek vėlek už grotų kuprotai recidyvistei angiai jau nusispjaut 2. subers – ir mus – į šulnį beužgriūvantį – su Bernotu, kalbėsim po velėna su velenu, trupančiu, su pelėsiu girdys bernas svirtį svyruoklę iš kritusio Bėrio akiduobės plėsis iš nuostabos smegduobės Kalėdų sniego prikritusios lygmalos prakartėlės, žydės dvišakos lajos, dvi žvakės sniego dagilių mirksėjimas gils gels ligi Latvijos

1998.VIII.15–2001.III.10

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.43.

Vladas Braziūnas


<center> <br/>* <br/>* * * * * <br/>* * * * * * * * </center>

špokai ir mažieji uoksų paukšteliai manuos inkiluos – galingiausieji man užtarytojai mano žaismė pirmučiausia – sielos pusiau- svyruonėjančios žvakės su sna- po vaškuolėm dagtelėm, taš- kuotos mažybinės povos su perlų vainikais ir aukso žie- dais ant kojelių – pagaus ir nurinks ne iš tikro, numaus ne iš tikro, tik taip pasakyta dainoj, tai svajota tai visko – iš nieko – ir būta

Fabijoniškės, 1998.VIII.8–2000.VII.30

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.49;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 51. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 237. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD). – Eilėraštį kompaktinėje plokštelėje (2) skaito autorius;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 66.– (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.

Vladas Braziūnas


Vilniaus klasicizmas

yra asmuo, iškilęs iš minios liūdesyje paskendęs laivas, ilgo sielvarto mirtis galioja, karalystė baigias išniekinta Tarkvinijaus sūnaus ichtiofagų dovanos, pelė varlė ir paukštė, penketas strėlių Smuglevičius ir Vilniaus akvarelės paveikslų reportažai, galimybė vienam pakeist istoriją ir laisvę suteikt utopiniam valstiečiui dvaro varlei, pelei galybę Galijoto, skito šalmą ar etiopo lanką: skrenda – šauk pasirinkai: baltieji nugali ir žūsta kaip lydžio pilvas minkštas žirgo kaklas apsikabink minios fone, pasirinkimas akis ir šnervė, prisigėrus smėlio ir rudo kraujo, Radvilos žmona it pupų pėdas, tik krūtis išsprūdus maitina iš taurės svajonių peslį trinitorių šventasis Kajetonai padaugink duonos

2000.IV.7–12

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.22.

Vladas Braziūnas


tylintys vyriai


girdėjau tik žemą ir aukštą garsus tik širdį plevenančią, cypiantį nervą buvau uždarytas į menamą narvą šilkais jį įriš ir prieš rytą parsiųs prie tylinčių durų, prie tykančių vyrių virtuvinis peilis tą šilką prapjaus dar šiltą plevenančią ašarom plaus kapos ir išdžiaustys ant pūvančių virvių virpės tik nuo vėjo, nuo šalčio tik stings garuos ir pažirs mėnesėtais kristalais ant pilko cemento, kur blaškosi pelės aplink, vis aplink, užtinkuoti urveliai užnuodytus trupinius lesa karveliai ir dvesia nuo tylinčių durų per žingsnį

1999.VIII.31

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.23;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 10.

« first‹ ankstesnis12345kitas ›paskutinis puslapis »
Syndicate content