Vladas Braziūnas
visa bus sapnas apie
visa, kas bus, – neklaidinga kaip sapnas
tegu ir klaidžiausias, vis krenta
dantys ir krenta: prarasi, vis sako
tėvus, iškeliavusius andai
Dievopi, – ne apie tą, kurs iš žydro baseino
įsisiautęs žydran chalatan
žengia žalian aikštynan, –
žydra, žydra ir žalia
tik apie tą, kur Aukštaičiuos
stalgų, tarp jungų ir jaučių
kur Žemaičiuos su medsėdžiais
žvalgos, gal jūrą nujaučia
2000.II.20–28
Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.17.
Vladas Braziūnas
dovanota dvišaka žvakidė
1.
grumblotas – kalinio darbo – angelas sargas
nuo mano knygų lentynos
(lyg nuo Bernardinų sakyklos
klausytųs krūtinėj kiauroj kosminėjant Kažinką
erdvėjant ir pildantis) tyli
jo neišsergėtas vėlek
vėlek už grotų
kuprotai recidyvistei
angiai jau nusispjaut
2.
subers – ir mus –
į šulnį beužgriūvantį –
su Bernotu, kalbėsim po velėna
su velenu, trupančiu, su pelėsiu
girdys bernas svirtį svyruoklę
iš kritusio Bėrio akiduobės
plėsis iš nuostabos smegduobės
Kalėdų sniego prikritusios
lygmalos prakartėlės, žydės
dvišakos lajos, dvi žvakės
sniego dagilių
mirksėjimas gils
gels ligi Latvijos
1998.VIII.15–2001.III.10
Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.43.
Vladas Braziūnas
<center> <br/>* <br/>* * * * * <br/>* * * * * * * * </center>
Fabijoniškės, 1998.VIII.8–2000.VII.30
Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.49;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 51. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj. – Vilnius: Lietuvių literatūroos ir tautosakos institutas, 2007. – P. 237. – (Gyvoji poezija). – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės (CD). – Eilėraštį kompaktinėje plokštelėje (2) skaito autorius;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accershierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 66.– (Parole del mondo). – Lietuvių ir italų kalbomis;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.
Vladas Braziūnas
senis ir jūra
senis nusilenkė žemei
ir nieko daugiau nepasakė
tako boružė ieškojo
karštam griovely krūtų
kraujo pritryškusi bruknė
į aukso obuolį sirpo
papjovė, nulupo, vidurius
kaulus sudegino, mėsą
jaučio, visiškai juodo
išgelbėtų sembą nuo lenkų
paskerdė, svilino, valė
išpjovė spenius ir į jūrą
kartojo kaip gulė ir kėlė
broliai dievu jį išrinko
senis nusilenkė žemei
ir seniui atėmė žadą
pasaulis graudus, netikras
it mylimosios raukšlės
1995.IV.7–9
Braziūnas Vladas. Ant balto dugno: Eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. - P.31.
Vladas Braziūnas
Vilniaus klasicizmas
yra asmuo, iškilęs iš minios
liūdesyje paskendęs laivas, ilgo sielvarto
mirtis galioja, karalystė baigias
išniekinta Tarkvinijaus sūnaus
ichtiofagų dovanos, pelė
varlė ir paukštė, penketas strėlių
Smuglevičius ir Vilniaus akvarelės
paveikslų reportažai, galimybė
vienam pakeist istoriją ir laisvę
suteikt utopiniam valstiečiui
dvaro varlei, pelei
galybę Galijoto, skito šalmą
ar etiopo lanką: skrenda – šauk
pasirinkai: baltieji nugali ir žūsta
kaip lydžio pilvas minkštas žirgo kaklas
apsikabink minios fone, pasirinkimas
akis ir šnervė, prisigėrus smėlio
ir rudo kraujo, Radvilos žmona
it pupų pėdas, tik krūtis išsprūdus
maitina iš taurės svajonių peslį
trinitorių šventasis Kajetonai
padaugink duonos
2000.IV.7–12
Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.22.
Vladas Braziūnas
šiąnakt pirmąkart sapnavau
tik atėjai, mamos paklausei, ar esu, ir baigės sapnas
taip baigias ne laiku sapnai, susitikimai ir gyvenimai
vis prasilenkiantys ties vienu klausimu
nes jau mamos nėra, manęs kaskart mažiau, ir žinomas atsakymas
mama tik klausia vis, kas buvo čia atėjus
vis sutrinku, raustu ir nubundu, pasaulis
sukas apie savo ašį – koridoriaus gale menkutę figūrėlę
per atspindį lange mane dar tebematančią:
rašau per geometriją tau pirmąjį eilėraštį
rudens pilkam fone širdis laiminga šokinėja
puspenkto posmo vien tik banalybių
taip geliančių, kad atiduočiau viską
už mielą, už svajonių karalaitę
nė žodžio nesuspėjau pasakyti, nors mačiau kiek kartų
diena atrodo slegianti, o pamokos kaip amžiai
ir amžinas aliarmas: slėptuvės užrakintos
Braziūnas Vladas. Alkanoji linksniuotė: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1993. - P.12.
Vladas Braziūnas
<br/>baltų kalbos
baltų linksniai baltalinksniai
ant kalbos asfalto linksta
po asfaltu šaknys tvinksi
žalumos kalba pritvinksta
sprogsta priebalsiai ir švokščia
prieblandoj ir mėnesienoj
kad galėčia, juos išvogčia
išsprogdinčia latvių sieną
sėlių sieliais taranuočia
tvirtagalis galininkas
kirsčia lielupę lig žiočių
bet didžiosios linkin sminga
ir laužtinės, ir trumpinės
byra priedainės, pušynės
per kalbos asfaltą, žvyrą
juodos baltų valtys irias
Priedaine (lat.) – „pušynas“, „pušynė“.
Fabijoniškės, 1998.III.31–VI.10
Braziūnas Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 27;
Dzīvās baltu valodas / Sastādījusi Dace Markus. – Jelgava: Rasa ABC, 2008. – Lpp. 36;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 200. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.17) eilėraštį skaito Kęstutis Nastopka;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – Paskutinis (4) kn. virš. p.;
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – P. 22.
Vladas Braziūnas
prašvitimas
tiksi laikrodžių laikas betikslis nežinai, ką aklai susitiksi kokį laiką, nedrįstantį klysti jo kerai – išganinga aklystė nesulaikoma slenka lig slenksčio ant jo akmenio galvą nulenksiu: jo pakalnėje Nemunas teka ar užpelnėme švelnią jo šneką saulės žalvariu kaustytą diržą ar ties Žalgiriu jo nepamiršom ar užgirsim per žalvarnio svydį kaip atauga pakalnėmis svidrė tykiai tykiai per Lietuvą rytas atminty atkerėtoje imas: – ilgos ilgos lietuvių trimitos garsus garsus jų girioj šaukimas
Vilnius, 1984.IX.3–5
Poezijos pavasaris. – Vilnius: Vaga, 1985. – P. 236;
Tarybinė Klaipėda. – 1986. – Kovo 9;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 5;
Žvaigždutė. – 1988. – Nr. 7. – P. 12–13;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 63. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-1.21) eilėraštį skaito Alvydas Šlepikas;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 19.
Vladas Braziūnas
raudonoji knyga
kada tu sniegeną sapnuosi tarsi ant balto sniego kruviną katarsį kada pro miegą berdama žodžius ištarsi prakeiksmę, kuri palaimins kada išverksi gūdžią savo baimę kada ranka apglėbusi nudžius jau metas, rytas, spengianti galva per dangų ritas sniegenos spalva mes niekieno, mus niekina ir teisia ir sukas, sukas, Viešpatie, kaip sukas virš mūs galvų – dausų didysis ūkas mus skrodžia srovės laikinos ir baisios laikaisi lyg už sapno ašmenų nuogos minties, kad visa aš menu bet apleisti daiktai nebesutaiko o sniego paukščiai, traukiantys į knygą palieka apsiblaususią sodybą ir mūsų miegą, ir ne mūsų laiką
1984.III.3–V.12
Tiesa. – 1985. – Gegužės 5. – .P. 25;
Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1986. - P. 101-102;
Poezijos kalbos kraštovaizdžiai = Sprachlandschaften der Poesie = Абсягi паэзii / European Borderlands. – Vilnius–Minsk: European Borderlands, 2009. – P. 30.
Vladas Braziūnas
diena dovana
rytas būtų kaip rytas tik dienos nebebus švyti piktas kaprizas pro pernykščius lapus aukso rasos ant lapų rytmetinės žvaigždės pavydės, kai anapus apsipras ir mirgės kai nukrės, vidur jūros kosminės ant akmens ką ten piktosios niurna? ką ten šviesiosios lems?
Middlebury, 2000.VI.1; Fabijoniškės, VIII.4–7
Žemės druska. – 2001. – Vasaris. – P. 16;
Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 62;
Žiemos žodžiai 2004 / Sudarė Benediktas Januškevičius, Darius Pocevičius, Juozas Žitkauskas. – Vilnius: Žuvėdra, 2004. – P. 48;
Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5.
